Iš verslų žemėlapio baigia išnykti videotekos, jas nukonkuravo internetas. Klaipėdoje videonuomos veikla oficialiai dar užsiima 11 įmonių ir du privatūs asmenys, tačiau realiai šis verslas tarsi nebeegzistuoja.

Nutraukė veiklą

Verslininkas Eimutis Kuzmickas šitame versle sukosi beveik 22 metus. Jis turėjo kelis videonuomos taškus. Tačiau šio verslo pernai galiausiai atsisakė.

„Amerikoje videonuomos jau seniai nėra, Europoje dar egzistavo. JAV buvo populiarus elektroninis videonuomos variantas, pas mus – fizinis“, – pasakojo verslininkas.

E.Kuzmickas turėjo savo klientų būrį, tad, nutraukdamas veiklą, filmų kopijų likučius pardavė ar išdalijo.

„Kai technologijos vystosi, traukinys būna nuvažiavęs, jo net nebematyti. Taip ir su videonuomos verslu“, – liūdnai juokavo E.Kuzmickas.

Pakeitė pobūdį

Videonuomos verslu buvo susidomėję ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės. Viena bendrovės „Technorama“ veiklų dar ne taip seniai irgi buvo vaizdo kasečių bei kompaktinių diskų nuoma.

Pasikeitus situacijai, įmonėje videonuomos nebeliko, bet atsirado nauja veikla – „Technoramos“ parduotuvė teikia perrašymo paslaugas.

„Klientai mūsų prašo perrašyti informaciją tai iš vaizdajuosčių, tai iš kompaktinių diskų ar filmavimo kamerų į įvairias laikmenas, ir mes šias paslaugas atliekame“, – teigė bendrovės „Technorama“ reklamos skyriaus vadovas Linas Lapėnas.

Be to, pasak bendrovės atstovo, parduotuvėje parduodami televizoriai su „išmaniąja“ funkcija, kuri leidžia žiūrėti filmus, muzikos koncertus nemokamai tiesioginiu (online – angl.) režimu.

Realiai nedirba?

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2012 m. vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma Klaipėdos apskrityje užsiėmė 12 įmonių, Klaipėdos mieste – 11.

Šiais metais Klaipėdoje, be minėtų įmonių, videonuoma verslo liudijimo pagrindu verčiasi vienas klaipėdietis ir dar vienas, turintis individualios veiklos pažymą. Tačiau veikiančios videotekos šiandien uostamiestyje rasti neįmanoma.

„Ar jie tuo realiai dabar užsiima, sunku pasakyti. Po pirmųjų deklaracijų matysime, ar jie vykdė tą veiklą“, – teigė Mokesčių inspekcijos atstovai.

Nugalėjo internetas

Videonuoma suklestėjo prieš gerą dešimtmetį, kol dar nebuvo išplitęs greitasis internetas, kol dar iš ten nebuvo galima parsisiųsti filmų kopijų.

„O šiuo metu, kai yra optinis internetas, tai užtrunka vos kelias minutes. Ir pasirinkimas daug didesnis, nei būdavo videotekose“, – teigė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas.

M.Kuzminas tvirtino, kad kai filmo kopija buvo pateikiama į videotekos nuomą, nuomotojai turėjo mokėti vienkartinę – 1 lito kompensaciją už vieną kopiją. Taip videonuoma buvo legalizuota.

„Nemanau, kad tai tapo videotekų nykimo priežastimi. Jos neatlaikė konkurencijos su interneto piratais. Yra kur kas paprasčiau ir patogiau atsisiųsti neteisėtą kopiją, nei eiti jos nuomotis ir sumokėti 3–5 litus už filmą“, – tikino M.Kuzminas.

Kova su piratais

Antipiratinės veiklos asociacijos pirmininko pavaduotojas Vytas Simanavičius sakė, kad videonuoma asociacijos dėmesio nebesulaukia, nes videotekų faktiškai nebėra. Esą pagrindinė problema dabar – internetas.

„Jei į jį įkeliama piratinė filmo kopija, tai per valandą ją atsisiunčia 5–10 tūkst. vartotojų, o peržiūri apie 2 tūkst. žmonių. Čia jau videonuoma su internetu nebekonkuruoja“, – pastebėjo V.Simanavičius.

Jo teigimu, buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, jeigu filmas patenka į internetą, tai kino teatras dėl to netenka 100 tūkst. litų.

„Interneto piratai uždirba iš reklamos, net ne iš aukojimų, kaip buvo anksčiau. Piratai derinasi prie rinkos, prie to nelegalaus verslo, kuris ir sunaikino videonuomą“, – įsitikinęs V.Simanavičius.