Aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog prokurorai nepagrįstai kėsinosi į Klaipėdos politikų kišenes.

Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl savivaldybės tarybos nariams mokėtų lėšų.

Klaipėdos savivaldybės kontrolieriaus tarnyba buvo nustačiusi, jog daugelį metų politikai išmokas už tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose gaudavo neteisėtai, nes esą nepristatė dokumentų, jog už tą laiką, kai dirbdavo tarybos nario darbą, negaudavo algos iš pagrindinės savo darbovietės.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba buvo nustačiusi, jog politikai daugelį metų esą neteisėtai gaudavo ir vadinamuosius vokelius – išmokas kanceliarinėms išlaidos. Priežastis – išmokas įteisinantis miesto tarybos sprendimas nebuvo paskelbtas spaudoje, todėl esą yra negaliojantis.

Ginti viešąjį interesą ėmėsi Klaipėdos apylinkės prokuratūra, kuri iš maždaug pusšimčio kelių kadencijų politikų reikalavo sugrąžinti galimai neteisėtai gautas lėšas. Bendrai jos siekė šimtus tūkstančių litų.

Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, jog pinigų politikai grąžinti neturi, nes juos esą įgijo sąžiningai – už faktiškai dirbtą darbą.

Prokurorai tokį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė prokurorų apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, kad ginčo lėšos yra darbo užmokestis, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas, ir išmokos, gautos su savivaldybės tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto) sumokėti. Tačiau jos negali būti išreikalautos kaip be pagrindo įgytas turtas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Bylos duomenimis nustatyta, kad šias lėšas gavėjai įgijo sąžiningai, o ieškovas nepateikė nesąžiningo atsakovų elgesio įrodymų. Pasak apygardos teismo, pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą išanalizavo tinkamai, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.