Į Lietuvos jūrų muziejų pavasaris žengia atnešdamas naują gyvybę: pirmadienį apsivaikavo muziejaus senbuvė – Baltijos jūros pilkoji ruonė Zunda. Naujagimiu ypatingai džiaugiasi Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Ruonės – tikros slapukės, tačiau šiemet patelė pirmą kartą per daugelį biologo darbo muziejuje metų, apsivaikavo jo akyse.

„Paties gimimo nemačiau, nes ruonė, įsitaisiusi ant baseine esančios salos, buvo pasisukusi į mane snukučiu. Ruoniukas gimė per porą minučių“,  – pasakojo Arūnas.

Biologas su nerimu stebėjo patelę jau keletą savaičių. Pakaitomis su kolega Pavelu Kulikovu pasilikdavo muziejuje ir naktį, kad galėtų monitoriuje sekti gyvūnų elgsenos pokyčius.

„Kadangi muziejuje vyksta rekonstrukcija, tai visi šeši Baltijos pilkieji ruoniai gyvena viename baseine. Paprastai, artėjant vaikavimosi metui, Zunda pasilikdavo karaliauti baseine viena. Dabar kartu su ja buvo apgyvendintas ne tiktai jos gyvenimo draugas, 24 metų patinas Molas, bet ir trys paaugliukai – Druskius, Kopgalis ir Tingė“, – pasakojo biologas.

Gyvūnai naują gyvybė priėmė pagarbiai

Dėl pasikeitusios aplinkos pasikeitė ir Zundos elgesys: įprastai porą savaičių prieš vaikavimąsi ji ilsėdavosi ant salos. Dabar gi ji visą laiką plaukiojo kartu su kitais gentainiais. O tie gentainiai, pasak Arūno Grušo, buvo pašėlę – nuolat dūko tiek vandeny, tiek ant salos, į savo žaidimus įtraukdami ir santūresnį Molą.

Tačiau jau prieš porą savaičių visų gyvūnų elgesys pasikeitė. Zunda nustojo ėsti, atrodė nervinga. Lemtingąjį pirmadienį jos nerimas persidavė ir kitiems gyvūnams. Patelė sunkiai plaukiojo, pasikeitė kvėpavimas. Molas, nebeapsikęsdamas jauniklių išdaigų, ėmė juos taip drausminti, kad vienam net grybštelėjo į leteną.

„ Zundos vaikavimasis truko tik porą minučių.Tačiau atmosfera baseine pasikeitė per akimirką: tuo metu stojo idiliška ramybė, atrodė, kad gyvūnai nedrįsta net krustelėti“, – pasakojo Arūnas Grušas.

Kai jau pasirodė jauniklis, baseine buvę ruoniai paeiliui priplaukė į jį pažiūrėti. Ruonė vaikavosi vakare, tad naktis Arūnui Grušui buvo pilna nerimo: baisiausia buvo, kad tik ruoniukas nuo salos neįkristų į vandenį. Tokio amžiaus jauniklis dar neprisitaikęs išgyventi vandenyje. Laimei, kiek pašliaužiojęs po salą, jis su mama įsikūrė viename kampe, o Molas ir kiti ruoniai – priešingame.

Baseine karaliauja mažylis

Arūnas Grušas negali atsistebėti patino tolerancija – kol kas saloje karaliauja mažylis.

„Pirmą naktį pažindęs patelę, jauniklis, matyt, liko ne visiškai sotus ir patraukė toliau ieškoti maisto. Bandė baksnoti Molą, tas nustebęs pasitraukė į vandenį, kelią mažiui davė ir jaunesnieji ruoniai“, – pasakojo Arūnas.

Ruoniukas dar nėra pasvertas ir apžiūrėtas biologų. Pagal išvaizdą muziejininkai sprendžia, kad tai – patinėlis. Per penkias dienas jis priaugo apie penkis kilogramus ir dabar sveria arti 20 ties.

Tokį neįtikėtinai spartų svorio, o kartu ir riebalinio sluoksnio augimą, lemia ypatingai kaloringas ruonių pienas, kurio riebumas siekia net 50 procentų. Pirmosiomis dienomis jis būna liesesnis, vėliau, ruoniukui vystantis ir reikalaujant vis daugiau kalorijų, jis riebėja.

Ar Molas nepavydės jaunikliui patelės dėmesio?

Baltijos pilkieji ruoniai veda vaikus ant ledo, esant minusinei temperatūrai, todėl pati gamta pasirūpina, kad jauniklis tikrai galėtų ištverti tokias sąlygas. Jauniklį ruonė maitina kas 3 valandas. Pienu mažiukas gyvas tris savaites, kol jo svoris nepatrigubėja. Tada atskiriamas nuo mamos (gamtos sąlygomis mamos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomas maitintis žuvimi, plaukioti ir nardyti. O ruonė užsiima meilės reikalais. Kadangi Molas dabar gyvena tame pačiame baseine su patele ir jaunikliu, muziejaus biologai baiminasi, kad jis jau dabar nepradėtų žvairuoti į jauniklį, kaip kliuvinį suartėjimui su patele.

Jau nuo šio savaitgalio visi muziejaus lankytojai gali susipažinti su mažuoju ruoniuku. Jis labai gražus – balto, puraus kailiuko, saugančio jį šalčio. Tačiau juo mažylis džiaugsis neilgai – po poros savaičių kaliuką pakeis apsauginis riebalų sluoksnis, leisiantis nesušalti atšiauriame pavasario vandenyje.

Ruoniukas dar neturi vardo

Ruoniukas dar neturi jokio vardo. Jūrų muziejuje gyvuoja ilgametė tradicija – vardą naujagimiui išrenka visos Lietuvos vaikai. Jau dabar apsilankius muziejuje ir sugalvojus tinkamą vardą galima jį palikti Vardų dėžėje arba atsiųsti į Jūrų muziejų elektroniniu ar paprastu paštu arba paskambinti, pranešant ne tik sugalvotą vardą, bet ir paliekant savo koordinates. Gegužės 17-ąją – Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse bus surengta iškilminga ir linksma Vardynų šventė.

Dabar muziejuje yra septyni suaugę ir vienas mažiukas Baltijos pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhychus). Tai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra ir 3 Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.

Jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978 metų, ir jau septyniolika – veisiami. Per tą laiką sulaukėme 46 mažylių.

Muziejaus lankytojai kviečiame keliauti į Smiltynę 10 arba 11.30 val. išplaukiančiu keltu – persikėlę nemokamai bus atvežami autobusu iki muziejaus.

Iki gegužės Lietuvos jūrų muziejus lankytojų laukia tik savaitgaliais nuo 10.30 iki 17 valandos.