Krizė nesugniuždė išradingų smulkiųjų verslininkų - konditerijos gaminių kepyklos pirkėjų neprarado. Siūlydamos tik natūralius produktus jos geba išlikti šalia stambiųjų.
Eilės prie duonos
Zapyškio, Ežerėlio ir kitų aplinkinių miestelių gyventojai žino: tikros tradicinės ruginės duonos kepalą verta pirkti iš Dailidžių. Duona bus gardi, ilgai nesupelys.
"Turime nuolatinius klientus, kurie duonos atvažiuoja tiesiai į kepyklą. Atidarėme šalia namo kioskelį, kad žmonėms būtų patogiau", - šeimos valdomos bendrovės "Zapynė" savininkės Violetos Dailidienės eilės prie ruginės duonos nestebina.
Didelis trijų kilogramų kepalas kauniečių pamėgtos naminės duonos kainuoja 7,6 lito. Tokį kepalą vidutinė šeima valgo kelias savaites. Šią duoną, kaip ir antrą pagal populiarumą "Zapyškio duoną", Dailidės kepa naudodami tik natūralų raugą, į kepinius jokie cheminiai priedai nededami.
"Pas mus perka visi, kuriems rūpi sveikas maistas, yra pasiilgę tikros lietuviškos duonos, o tokių žmonių yra nemažai", - sėkmingo verslo paslaptį atskleidžia V.Dailidienė.
Įdarbinta visa šeima
Dar karšti kepaliukai duonos, batonai, riestainiai, bandelės iš Dailidžių kepyklos kasryt išrūksta į įvairias mažas parduotuves mieste, Kauno ir Jurbarko rajonuose. Tešlą minko, gaminius kepa ir jais prekiauja 14 žmonių, beveik visi - šeimos nariai.
"Sūnus Raimondas - direktorius, kitas sūnus Harimantas tvarko komercijos reikalus, abi marčios Gitana ir Jūratė yra vadybininkės, netrukus ir anūkę, studijuojančią neakivaizdžiai, įdarbinsiu", - šeimos narius išvardijo V.Dailidienė.
Diplomuota medikė visuomet žavėjosi duonos kepėjais, bet nemanė, kad tokį darbą galėtų dirbti pati. Jai atrodė, kad kepti duoną yra ypatinga veikla. 1995 m. susiklostė, zapyškietės žodžiais tariant, palankios aplinkybės imtis šeimos verslo.
"Vyras neteko darbo, pradėjome viską nuo nulio, nes santaupų per daug neturėjome, - prisiminimais dalijosi V.Dailidienė. - Paskui atėjo visai neblogas momentas, kai ir du priestatus prie namo pasistatėme. Kepykla mažutė, bet joje yra viskas, kas reikalinga."
Žmonės linkę taupyti
Nors "Zapynės" duoną kremta visos apylinkės gyventojai, kepyklos pajamos pastarąjį pusmetį yra sumažėjusios. Tai daugiausia lėmė sumažėjusi produkcijos paklausa - prasidėjus sunkmečiui buvo uždaryta daug mažų maisto prekių parduotuvių, kurios nepriklauso didiesiems prekybos tinklams.
Be to, žmonės dabar perka apgalvoję. "Anksčiau pirkdavo visą kepalą, o ko nesuvalgydavo atiduodavo šuniui arba katei. Dabar perka pusę kepalo arba ketvirtį - tiek, kiek tikrai suvalgys, kad nereikėtų išmesti", - apie pasikeitusius vartojimo įpročius kalbėjo V.Dailidienė.
Ją stebina ir smukęs mugių populiarumas. Esą per pastarąją mugę Žemės ūkio akademijoje buvo rekordiškai mažai pirkėjų. Zapyškio kepėjai atsigriebti tikisi kalėdiniu laikotarpiu, kai paprastai būna didelis darbymetis.
Šimtalapiai itin populiarūs
Namų pusrūsyje įrengtoje kepykloje kasdien 30-40 kilogramų šimtalapių su viena talkininke iškepa kaunietė Zita Šimėnienė. Tradicinio totoriško pyrago su aguonomis receptą konditerė saugo it savo akį.
Per saldu, per sausa, per riebu - reaguodama į ragautojų atsiliepimus Z.Šimėnienė surado geriausiai lietuvių skonį atitinkantį šimtalapio paruošimo būdą.
Eksperimentuodama kaunietė suprato, kad skanus gali būti ir šimtalapis su varškės arba varškės bei aguonų įdaru. Kai kurie pirkėjai nuolatos atvažiuoja šimtalapio su mėsa.
"Jokios krizės, kaip pirko žmonės, taip ir perka", - palyginti brangaus, 25 litus už kilogramą kainuojančio, šimtalapio mėgėjų Z.Šimėnienė sunkmečiu nepritrūko.
Dalį produkcijos kepėja tiekia prekybos centrams, dažni pirkėjai - įmonės, užsakančios šio skanėsto per bendrovių šventes. Nuo 1996 m. tik vienos rūšies konditerijos gaminį kepanti Z.Šimėnienė džiaugiasi palyginti dideliu nuolatinių pirkėjų būriu.
Ji įsitikinusi, kad artimiausiu metu pardavimo apimtys nesumažės, juolab kad artėja Kalėdos. Esą šventiniu laikotarpiu galima užsidirbti tiek, kad nereikėtų dirbti iki kitų žiemos švenčių. Tačiau priimti visų užsakymų Z.Šimėnienė neskuba. Esą tuomet reikėtų įdarbinti daugiau žmonių, o patikimų ji daug nepažįsta.
"Sudėtingas gaminys, jeigu priimsiu žmogų iš gatvės, baisu, kad gali prikepti broko. Man svarbu išsaugoti reputaciją", - sakė Z.Šimėnienė.
Iš tortų užgyveno namą
Daugiabučio virtuvė, kūdikis ant rankų ir šimtai orinių sausainių, kuriuos dar neišaušus reikėdavo išvežti į Zanavykų turgų. Taip prieš dvidešimtmetį prasidėdavo kiekvienas Almos Simuntienės rytas.
"Prakutę ėmėme kepti keksiukus, o vėliau ir tortus", - apie verslo pradžią pasakoja diplomuota konditerė.
Šiandien pagrindinis jos talkininkas namo Ramučiuose pusrūsyje įrengtoje kepykloje yra vyras Povilas Virmantas, kurio įgyta ekonomisto specialybė praverčia tvarkant įmonės buhalteriją.
"Išmoko jis ir grietinėlę, ir kiaušinių baltymus plakti, - pasakojo A.Simuntienė. - Viską darome dviese, kiek spėjame, tiek prikepame. Nenorime plėstis, kurti didelės įmonės, nes esame paprasti, užtenka užsidirbti, kad galėtume pragyventi."
Įsikurti jaukiame name Simunčiams pavyko po daugelio metų sunkaus darbo. Esą, jeigu šiandien reikėtų pradėti tokį verslą, jie dar gerai pasvarstytų, ar verta.
Vis dėlto smulkiam verslininkui šiandien išgyventi Lietuvoje įmanoma - A.Simuntienė sako, kad kiekvienas gali užsidirbti, jeigu nesėdi sudėjęs rankų.
Naujausi komentarai