Augančios importuojamų gamtinių dujų kainos koreguoja šilumos energijos tarifus šalies gyventojams. Šilumininkų teigimu, drastiškų šilumos kainos svyravimų būtų išvengta, jei valstybė imtųsi visos šalies mastu skatinti biokuro plėtrą.

Vietinis kuras – pigesnis

„Būtina skubiai pradėti atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo plėtrą ne žodžiais, o darbais. Faktas, kad vietiniai kuro ištekliai pūna miškuose, laukuose ir sąvartynuose, o šilumos tiekėjai priversti brangiai importuoti kurą iš Rusijos, yra nepateisinamas“, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jo teigimu, perėjimas nuo importuojamo iškastinio kuro, kurio kainų neįmanoma prognozuoti, prie pigesnio ir švaresnio vietinio kuro, turi tapti valstybiniu prioritetu. „Būtina pašalinti visus biurokratinius barjerus, trukdančius efektyviai naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę“, - sakė V. Stasiūnas.

Anot jo, iki šiol biokuro katilines savo lėšomis diegiantys šilumos tiekėjai nesulaukia jokios valstybės paramos, jokios iniciatyvos nesulaukiama ir iš atsakingų Aplinkos ir Ūkio ministerijų valdininkų.

„Nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo besitęsiantis valdininkų neveiklumas generuoja lėšų švaistymą brangesniam importuojamam kurui pirkti, o tuo pačiu – aukštesnes šilumos kainas Lietuvos gyventojams. Raginame valstybę siekti politinio sprendimo, kuris leistų šilumos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių iki 2015 metų užauginti iki 70 procentų, 2020 metų - iki 85 procentų“, - teigė V. Stasiūnas. Šiuo metu iš biokuro pagaminama vos 18 proc. šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

Vilniuje – brangesnė šiluma

Anot V. Stasiūno, gamtinių dujų kainos augimas lems aukštesnę šilumos kainą Vilniuje. Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ nuo gruodžio 1 dienos taikys 19,04 ct/kWh be PVM šilumos energijos kainą.

Išaugus gamtinių dujų kainai, šilumos energijos tarifas vilniečiams gruodį bus 7,8 proc. didesnis nei spalį ir lapkritį, kuomet sudarė 17,66 ct/kWh be PVM. Gamtinės dujos brango nuo 637,47 iki 698,08 Lt už 1000 kubinių metrų. Mazutas brango nuo 662,91 iki 1122,20 Lt už toną.

Kas mėnesį keisti kintamąją šilumos kainos dalį priklausomai nuo faktinių kuro – gamtinių dujų ir mazuto – kainų leidžia 2009 metų liepos 1 dieną įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

„Kylant naftos kainoms, brango ir gamtinės dujos – šiuo metu pagrindinis kuras šilumos energijos gamyboje. Tai padidino kintamąją šilumos kainos dalį“, - sakė sostinę šildančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Kintamoji kainos dalis, skirta gamtinėms dujoms įsigyti, nuo gruodžio 1 dienos sudarys 12,89 ct/kWh, spalį ji sudarė 11,51 ct/kWh. Pastovioji kainos dalis, kurią sudaro „Vilniaus energijos“ sąnaudos, jau penkerius metus beveik nekito ir toliau bus 4,81 ct/kWh.

Į šilumos tarifą nuo spalio 1 dienos įtraukta ir trečioji 1,34 ct/kWh dalis. Ji kompensuoja „Vilniaus energijos“ nuostolius, patirtus ankstesnei miesto valdžiai, vadovaujamai buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso, laiku neperskaičiavus šilumos kainos.

Kryptingai investuoja

„Dedame visas pastangas siekdami užtikrinti stabilų šilumos tarifą ir kryptingai investuojame į platesnį biokuro vartojimą Vilniuje“, - teigė R. Germanas. Vietinis biokuras yra ne tik pigesnis, bet ir nuo 40 iki 80 procentų švaresnis už importuojamas gamtines dujas bei mazutą.

„Vilniaus energija“ iki 2011 metų numato modernizuoti ir biokuro deginimui pritaikyti Naujosios Vilnios rajoninės katilinę. Šis žingsnis leis CO2 emisijas sumažinti apie 17 tūkst. tonų per metus, gamtinių dujų suvartojimą – 7,4 tūkst. tne per metus, mazuto – 274 tne per metus.

Sumažinti gamtinių dujų vartojimą „Vilniaus energijai“ leido ir 2006 metais įrengtas biokuru kūrenamas kogeneracinis katilas. Į didžiausią Baltijos šalyse tokio tipo katilą, kurio galingumas siekia 60MW, bendrovė investavo 34 mln. litų.

Anot R. Germano, vienintelis būdas mažinti Vilniaus priklausomybę nuo importuojamo kuro ir šilumos kainos svyravimus kintant gamtinių dujų kainai yra platus pigesnio vietinio biokuro – miško kirtimo atliekų, šiaudų ir komunalinių atliekų – taikymas energijos gamyboje.