Prabėgo viena ryškiausių kalendorinių pavasario švenčių – Kaziuko mugė, garsėjanti gilia istorine tradicija ir gausiausiais tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūriais.

Į plačiai pagarsėjusią mugę sugužėjo meistrai ne tik iš atokiausių Lietuvos kampelių, bet ja aktyviai domėjosi ir kaimyninių šalių amatininkai. Kelis kartus prasiplėtė dalyvių ratas. „Kaziuko mugėje” be Lietuvos amatininkų aktyviai dalyvavo Suomijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Baltarusijos liaudies meistrai. Išsiplėtė ir mugės geografija, apėmusi keliolikos kilometrų ilgio populiariausias Senamiesčio erdves nuo Gedimino prospekto iki Užupio respublikos Tymo kvartalo. Šių metų Kaziuko mugė sulaukė rekordinio svečių lankomumo, rašoma savivaldybės portale.

„Įvertindami mugės specifiką, taip pat dalyvių ir svečių patogumui mugės teritoriją suskirstėme į erdves, kurių kiekviena turėjo savo specifinę paskirtį. Tuo pačiu užtikrinome, kad tradicinių amatų meistrai įsikurdintų pačiose geriausiose vietose. Taip pat šių metų mugėje buvo įrengtos salelės su maisto zonomis, kur kiekvienas mugės svečias galėjo įsigyti duonos ir pyrago, mėsos, vaistažolių, medaus, žuvies gaminių, daržovių ir vaisių vienoje gatvėje. Maironio gatvėje įsikurdino ir savo gamybos gaminius pristatė akademinis jaunimas: Vilniaus dailės akademijos, meno kolegijų studentai, meno mokyklų studentai“, - sakė organizatorius, vadovas Vytenis Urba.

Kaip teigiama savivaldybės pranešime, buvo sudarytos palankios sąlygos dalyvauti mugėje pavieniams socialiai remtiniems ir neįgaliesiems asmenims su tautodailininkų pažymėjimais, norintiems pristatyti savo kūrybos rankų darbo gaminius.

Kaziukas buvo gausus ne tik liaudies meistrų darbais, bet ir renginiais.

„Jau tapo gražia tradicija Kaziuko mugės metu rengti šalies regionų dienas. Rotušės aikštės centriniuose plotuose įkurdino ir savo sugebėjimus ir unikalius rankų darbo kūrinius pristatė Sūduviai, krašto amatų meistrai: amatininkai ir dailidės, kalviai ir puodžiai, pynėjai ir audėjai, receptūras ir skonio subtilybes reklamavo, degustuoti kvietė tautinio kulinarinio paveldo specialistai. Scenoje koncertavo, visus susirinkusius linksmino, krašto kultūros ir meno kolektyvai. Mes siekėme, kad mugė taptų ne vien tik prekyba, bet ir švente, kurioje vyrautų pakili, gera nuotaika, o kiekvienas jos dalyvis taptų pagrindiniu veikėju“, – sakė vadovas Vytenis Urba.

Siekiant įvardinti pačius geriausius, išradingiausius liaudies meno, tautinio kulinarinio paveldo meistrus ir jų darbus, kompetentingos komisijos sprendimu išrinkti septyni „Kaziuko mugė 2013“ nominantai.