Ne vieną Lietuvos pergalę regėjusi Kauno halė sekmadienį laukė Lietuvos sportui neabejingų žmonių. Istorinėje erdvėje pulsavo Sporto šlovės alėjos idėja. Ją siūloma įrengti sporto lopšyje, Ąžuolyno pašonėje.
Šalia Ąžuolyno
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba kartu su Žaliakalnio bendruomene ne atsitiktinai į Kauno sporto halę sukvietė šalies sporto visuomenę. Čia Sporto šlovės alėjos projekto autoriai Vidmantas Minkevičius ir Kęstutis Linkus susirinkusiesiems pristatė savo projektą, kurį atliko veltui.
Sporto šlovės alėją siūloma įkurti Ąžuolyno parko pakraštyje, greta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono bei legendinės sporto halės. Joje numatoma pradėti Lietuvos sporto metraštį, kuriame būtų galima ne tik rasti, bet ir pamatyti mūsų daugumos sportininkų, sporto organizacijų nuveiktus darbus.
Prie S.Dariaus ir S.Girėno obelisko planuojama parengti vietą, skirtą sportininkų pagerbimui, jų palydoms į atsakingas varžybas.
Čia taip pat siūloma pastatyti aštuoniolika skulptūrų žymiausiems sporto mokytojams, treneriams, mokslininkams, organizatoriams. Taip pat dvylika biustų, skirtų pirmosioms Lietuvoje sporto organizacijoms bei keturias stelas su jų įkūrėjų bareljefais.
Siūlymai dar neįteisinti
Manoma, kad gražiausiose alėjos vietose galėtų būti įamžinta per tris tūkstančius visų laikų žymiausių Lietuvos sportininkų ir sportui pasišventusių žmonių vardų bei pavardžių.
Projekte numatytas 60 m ilgio spalvotas fontanas su sportiniams šokiams skirta aikšte netoliese. Be kita ko numatytas ir informacijai bei reklamai skirtas monitorius, kuris būtų vienas šios alėjos pajamų šaltinių.
Tiesa, prieš 4,5 metų parengto projekto autorius V.Minkevičius pripažino, kad per šį laiką pasikeitė tvarka. Seniau atliktas darbas dabar laikomas neįteisintu, jis nepatvirtintas atitinkamose institucijose. Dabar projektavimą reiktų pradėti nuo projektavimo sąlygų gavimo.
Architekto svarstymu, naujai rengiant projektą vienos idėjos liktų, kitos – galbūt ir ne. V.Minkevičius mano, kad pradžiai galima būtų įrengti pagrindinius Šlovės alėjos elementus, neužkertant kelio tolimesniam jos vystymui.
Sporto lopšys – Kaune
Sporto šlovės alėjos iniciatoriai jos pagrįstumu neabejoja. „Per 90 Lietuvos tautinio olimpinio sąjūdžio gyvavimo metų buvo pasiekta daug įspūdingų pergalių ne tik šalies, bet ir Europos, pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse. Todėl ne atsitiktinai ne kartą buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos sporto šlovės alėjos įkūrimo Lietuvos sportui šventoje vietoje, Lietuvos sporto universiteto, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro bei sporto halės prieigose", – teigia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos atsakingas sekretorius Pranas Majauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad būtent čia gimė pirmosios Lietuvos sporto organizacijos, 1919 m. vasarą buvo surengta pirmoji sporto šventė, 1924 m. pastatytas pirmasis stadionas, 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai.
Atsakymo nesulaukė
1939-aisiais Kaune pastatyta didžiausia Europoje sporto halė, kurioje gimė ir išaugo dešimtys sporto šakų bei šimtai jas kultivuojančių sportininkų.
„Čia buvo laimėtas Europos vyrų krepšinio čempionatas, Algirdo Šociko nugalėtas Rusijos galiūnas Nikolajus Karaliovas, Kauno Žalgirio krepšininkai tapo TSRS čempionais ir daugelis kitų išgarsinusių Lietuvą pasaulyje laimėjimų. 1988 m. gruodžio 26 d. ir 2006 m. spalio 23 d. Sporto halėje dalyvaujant daugiatūkstantinei sportininkų, sporto veteranų ir olimpiečių miniai buvo priimtas kreipimasis į Vyriausybę ,,Dėl Lietuvos sportininkų pasiektų laimėjimų tinkamo įamžinimo", – primena P.Majauskas.
Nesulaukus atsakymo, 2007 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities tarybos iniciatyva buvo sušauktas suinteresuotų šalių atstovų pasitarimas ir sudaryta iniciatyvinė grupė sportininkų įamžinimo darbams organizuoti.
Kauno miesto taryba 2007 m. gruodžio 20 d. pritarė Lietuvos Sporto Šlovės Alėjos įrengimui S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose.
Pasigedo miesto vadovų dėmesio
„Geros valios žmonių didžiulių pastangų dėka buvo parengtas projektas, su kuriuo 2008 ir 2012 m. buvo supažindintas Seimas. Tačiau dėl ekonominės krizės projekto įgyvendinimas buvo atidėtas“, – aiškina projekto iniciatorius P.Majauskas.
Norint priminti sportininkų pagerbimo projektą ir buvo surengta artėjančio pavasario šventė sporto halėje.
Sporto istorijos tyrinėtojas Skirmantas Leonas Karalevičius stebėjosi, kad Sporto šlovės alėjos idėjos nepuoselėja aukščiausi sporto srities vadovai, taip pat Kauno miesto valdžia. Jų atstovų nebuvo nei pastarajame, nei ankstesniuose analogiškuose renginiuose.
„Stebiuosi, kaip jie ignoruoja tokius gražius renginius, man labai keista“, – „Kauno dienai“ sakė R.L.Karalevičius.
Pirmosios aukos – iš vaikų
P.Majauskas mano, kad įrengiant aikštės grindinį lemiamą žodį turėtų tarti valstybinės institucijos, o visais kitais objektais galėtų pasirūpinti suinteresuotos organizacijos, pavieniai asmenys bei rėmėjai. Pasak P.Majausko, techniniam projektui rengti centrinė šalies valdžia yra pažadėjusi šiais metais skirti 300 tūkst. litų, o projekto pradiniam etapui įgyvendinti – dar 2,9 mln. litų, viliamasi, bus skirti 2014-aisiais.
Be to, laukiamos ir eilinių žmonių aukos. Šventiniame renginyje pradėti lieti pamatai alėjos statybai – pristatyta Kauno Galerijos stiklo meistrų pagaminta simbolinė „Aukų dėžutė“. Pirmieji aukotojai – vaikai, kurie metė į stiklinį indą tėvų duotas monetas. Tai buvo savotiškas „aukų dėžutės“ ritualas, o pati dėžutė bus saugoma Lietuvos sporto muziejuje.
Renginio metu pirmą kartą plačiajai visuomenei buvo parodytas filmas apie 1991 m. Kaune vykusias Pasaulio lietuvių žaidynes, susirinkusiuosius linksmino Zyplių dvaro kapela.
Naujausi komentarai