Klaipėdos valdžia nenusileidžia uosto direkcijai ir spaudžia ją laikytis įsipareigojimų – iškeldinti Nemuno gatvės 113 ir 133 daugiabučių namų gyventojus.

Draudimas dar derinamas

Antradienį savivaldybėje vyko pasitarimas dėl šios problemos sprendimo. Jame dalyvavo miesto valdžios, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, uosto direkcijos, uosto kompanijų vadovai.

Pasitarime taip pat turėjo dalyvauti susisiekimo viceministras, tačiau jis neatvyko.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad priimti sprendimą dėl Nemuno gatvės 113 ir 133 namų reikia. Siūlomas turto paėmimas visuomenės poreikiams.

„Ieškome galimybės susitarti. Yra sprendimo būdų, kur būtų galima suderinti ir uosto plėtrą, ir gyventojų poreikius“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Pasak miesto vadovo, suprantama ir uosto kompanijų reakcija į parengtą savivaldybės administracijos direktorės įsakymą, kuriuo nuo birželio 1 dienos būtų uždraustas krovininių traukinių eismas naktimis – nuo 22 iki 6 val. geležinkeliu einančiu prie Nemuno gatvės 113 ir 133 namų. Šis draudimas galiotų iki tol, kol minėtų namų gyventojai būtų iškeldinti. Įsakymas dar derinamas su Susisiekimo ministerija.

„Žinoma, sutarus dėl problemos sprendimo būdo, šis įsakymas būtų koreguojamas ar atidedamas“, – pabrėžė meras.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tvirtino, jog gyventojų iškeldinimas numatytas uosto plėtros detaliajame plane, o jo sprendiniai turi būti vykdomi.

Procedūrą gali pradėti dvi institucijos – savivaldybė ir Susisiekimo ministerija. Pasak A.Kačalino, iš savivaldybės pusės jau yra viskas atlikta.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius pabrėžė, kad šis klausimas nėra šios dienos aktualija.

„Dar 2000 metais buvo numatyta iškeldinti gyventojus, tačiau niekas nebuvo vykdoma. Nemuno gatvės 113 ir 133 namų gyventojų iškeldinimas vienintelis šios problemos sprendimo būdas“, – pabrėžė vadovas.

Nori statyti sieneles

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai tvirtino, jog gyventojų iškeldinimas neturi būti siekiamybė. Pasak jų, minėtoje vietoje dirbančios kompanijos yra įgyvendinusios apsaugos nuo triukšmo priemones. Jie siūlė dar kartą atlikti matavimus.

„Esame už tai, kad gyventojams nereikėtų kentėti. Ribų peržengimas nemalonus dalykas. Tačiau mes tik viena iš institucijų esančių šiame procese. Yra ne vienas šios problemos sprendimo būdas“, – tvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Vadovo teigimu, problemą reikia spręsti kiek įmanoma trumpesniais terminais. Vienas iš jos sprendimo būdų – apsaugos priemonių nuo triukšmo įrengimas.

„Siūlomi savivaldybės sprendimai man yra suprantami. Norima, kad būtų geriau žmonėms. Tačiau viskas atsiremia į finansus. Ši situacija neprasidėjo vakar. Drastiškos priemonės tokios kaip traukinių eismo uždraudimas gali turėti didelių nuostolių tiek direkcijai, tiek kompanijoms, tiek savivaldybei. Prašyčiau nesiimti jų. Būtų galima sudaryti darbinę grupę, kuri spręstų problemą“, – komentavo A.Vaitkus.

Tačiau nei R.J.Pilipavičius, nei miesto valdžios atstovai nesutiko tik su apsaugos priemonių nuo triukšmo įrengimu. „Susidaro įspūdis, kad norima įlipti į tą pačią upę“, – teigė R.J.Pilipavičius.

V.Grubliauskas svarstė, ar nebus taip, kad bus investuojama į apsaugos priemones, tačiau jos nepadės sumažinti triukšmo ir vibracijos, o gyventojus vis tiek reikės iškeldinti.

Patirtų didelių nuostolių

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų teigimu, per naktį minėtu geležinkeliu važiuoja 180 vagonų. Jei eismas bus uždraustas, bus patiriama nuostolių.

Bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška tvirtino, kad Nemuno gatvės problemos turi įtakos jų plėtrai.

„Esame numatę savo teritorijoje šešis projektus. Keturiems gautas pritarimas. Dviejų neina suderinti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru. 250 mln. litų investicijos kabo ore. Leiskite mums judėti pirmyn. Noriu, kad šiandien būtų priimta kažkoks sprendimas. uprantu žmonių viltis dėl iškeldinimo. Jie nedarė jokių remontų. Noriu, kad būtų vykdomi uosto plėtrios detaliojo plano sprendiniai. Nežinau, ar prie jų įgyvendinimo prisidės kitos įmonės“, – tvirtino R.Juška.

V.Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad Nemuno gatvės gyventojų iškeldinimui reikia 3,5 mln. litų – 80 kartų mažesnių investicijų nei planuojamos įmonės. Pasak R.Juškos, bendrovės biudžete nėra numatyta tiek milijonų gyventojų iškeldinimui, bet prisidėti kažkiek gali.

Siūlė dalintis išlaidas

Klaipėdos meras pabrėžė, kad kaštus galima pasidalinti: „Gal yra galimybė steigti fondą, kur būtų galima surinkti lėšų Nemuno gatvės gyventojų iškeldinimui. Prie to galėtų taip pat prisidėti uosto kompanijos. Detalusis planas nebuvo pasirašytas prievarta“.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pabrėžė, kad detalusis planas turi būti įgyvendinamas visa apimtimi. Dabar, anot jo, uosto teritorijoje jis vykdomas, o miesto pusėje ne.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, ateityje tvirtinant detalųjį planą reikės parengti ir jo sprendinių įgyvendinimo planą – kada, kas bus padaryta.

„Jūs priverčiate mus biurokratėti. Anksčiau ar vėliau detaliojo plano sprendinius reikės įgyvendinti“, – tvirtino direktorė.

Pasitarimo metu sutarta pasirašyti ketinimų protokolą dėl Nemuno gatvės problemų sprendimo. Vėliau pagal jį būtų paruošta sutartis.

„Nemuno gatvės gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, kad prasidės jų iškeldinimas“, – pabrėžė meras.