Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį skyrė suėmimą už akių karo nusikaltimais įtariamiems buvusiam Sovietų sąjungos vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos (OMON) būrio vadui Boleslavui Makutynovičiui ir šio būrio štabo viršininkui Vladimirui Razvodovui.

Teismas taip pat pranešė įpareigojęs prokurorą sulaikius įtariamuosius ne vėliau kaip per 48 valandas pristatyti juos ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausai dėl suėmimo pagrįstumo.

Pasak pranešimo, šie du asmenys yra teismo pripažinti įtariamaisiais dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis.

B.Makutynovičius ir V.Razvodovas, kaip įtariama, užgrobė Lietuvos policijos akademijos pastatą Vilniuje 1991 metų sausį, užpuolė Lavoriškių ir Medininkų muitinės postų pareigūnus, taip pat, įtariama, užpuolė tuometinius Lietuvos krašto apsaugos departamento pareigūnus, sulaikė Lietuvos vidaus reikalų ministerijos greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus bei padarė kitus nusikaltimus.

„Teismas konstatuoja, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad šie įtariamieji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, kadangi jie įtariami labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos Baudžiamasis kodeksas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, todėl suvokdami griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, įtariamieji gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais“, - rašoma teismo nutartyse dėl suėmimo skyrimo.

Teismas skirdamas suėmimą taip pat atsižvelgė, kad įtariamieji turi ryšių užsienyje, o su Lietuvą jų nesaisto jokie socialiniai ryšiai.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas B.Makutynovičių ir V.Razvodovą pripažino įtariamaisiais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui netaikomas senaties terminas.
1991 metų sausio 13-osios naktį, Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos valstybės sieną.