Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį pradėjo nagrinėti bylą dėl mažų mokyklų prijungimo prie didesniųjų Vilniaus rajone.

Kai kurios vietos bendruomenės piktinosi, kad tokia kovo mėnesį patvirtinta pertvarka žlugdomas ugdymas lietuvių kalba rajone, kur daugumą sudaro lenkai. Rajono valdžia, kur įsitvirtinus Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tokius kaltinimus neigia.

Teismas pranešė, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje teismui apskundė šių metų pavasarį Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kuriuo nustatoma klasių komplektavimo tvarka penkiolikoje rajono mokyklų.

Teismo prašoma panaikinti dalį šio sprendimo.

Vyriausybės atstovo manymu, savivaldybės sprendimas prieštarauja Vyriausybės nutarimu patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo nuostatoms.

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybė prašo teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Savivaldybės teigimu, jos teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų ugdymas yra savivaldybės prerogatyva, todėl tik savivaldybės, kaip savo teritorijos šeimininkės, turi teisę įgyvendinti šią funkciją.

Be to, Vyriausybės nustatyti kriterijai esą prieštarauja Švietimo įstatymo nuostatoms, mat Vilniaus rajono savivaldybė, vadovaudamasi visoms Lietuvos mokykloms vienodais kriterijais, neva negali laiduoti mokymosi tautinės mažumos kalba.

"Pasak Vilniaus rajono savivaldybės atstovo, jeigu klasės būtų komplektuojamos taip, kaip to reikalauja pareiškėjas bei teisės aktai, tektų uždaryti mokyklas, būtų pažeidžiamas Švietimo įstatymas, kiekvienam asmeniui laiduojantis švietimo prieinamumą", - rašoma VAAT pranešime spaudai.

Teismo savo sprendimą šioje administracinėje byloje numato skelbti rugpjūčio 13 dieną.

Šių metų kovą Vilniaus rajono politikai priėmė sprendimą, kuriuo 15 rajono pradinių ir pagrindinių mokyklų nuspręsta prijungti prie kitų rajono švietimo įstaigų.

Vilniaus rajono tarybos sprendimu savarankišką statusą prarado ir prie kitų mokyklų turi būti prijungtos Keturiasdešimt Totorių, Pikeliškių, Ažulaukės, Platiniškių, Rastinėnų, Karvių, Airėnų, Vėliučionių pagrindinės ir Grigaičių, Skaisterių, Rukainių, Senasalio, Mažųjų Lygainių pradinės mokyklos, o Veriškių pradinė mokykla padalijama, klases lenkų kalba prijungiant prie vienos, lietuvių - kitos mokyklos.