Kauno apygardos teisme nagrinėjama dar viena trėmimo į Sibirą istorija. Trečiadienį prieš teismą stojęs 83 metų kaltinamasis kaltės nepripažino.  

Šiuo metu Vilniuje gyvenantis Vladimiras Šumilovas kaltinamas prisidėjęs prie dviejų Kaišiadorių rajono gyventojų trėmimo. Bylos duomenimis, milicijoje dirbęs vyras 1949 metais iš Žaslių valsčiaus ištrėmė dvi Petkevičių šeimos moteris. Atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad trėmimo pažyma užpildyta V.Šumilovo ranka, tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia prisidėjęs prie trėmimų. Jo teigimu, jis galėjo suvaidinti nebent vertėjo vaidmenį, nes mokėjo gerai kalbėti ir rusiškai, ir lietuviškai. V.Šumilovas teigia, kad greičiausiai yra painiojamas su kitais žmonėmis. Prieš 60 metų Kaišiadorių rajone dirbo trys Šumilovai milicininkai ir trys Šumilovai vadinamieji liaudies gynėjai.    

Kone pagrindinis prokurorų koziris – rašysenos ekspertizė, tačiau neatmetama, kad po pažymomis galėjo pasirašyti ir trėmimų neorganizavę asmenys.

Lietuvoje gyvena viena iš ištremtų moterų, tačiau į teismą ji atsisakė atvykti, nes skundžiasi prasta sveikata. Teismas vis dar tikisi moterį pamatyti kitame teismo posėdyje.

Turimi rašytiniai dokumentai byloja, kad V.Šumilovas galėjo prisidėti tik prie dviejų moterų ištrėmimo. Tačiau Baudžiamajame kodekse už šį nusikaltimą numatyta bausmė nepriklauso nuo ištremtų žmonių skaičiaus. Kaltinamajam gali grėsti laisvės atėmimo bausme iki 15 metų. Tokiems nusikaltimams senaties termino nėra.

Panašių bylų Lietuvos teismuose yra, tačiau jų mažėja, nes teisėsauga kaltininkų neberanda gyvų. Neretai su jais sunku susikalbėti dėl jų amžiaus. V.Šumilovas sunkiai vaikšto ir silpnai girdi, tačiau puikiai suprato teisėjo bei prokuroro klausimus, į juos atsakė rišliai ir aiškiai.