Kauno geležinkelio tunelyje pirmą kartą surengtos didelio masto pratybos, kurių dalyviai turėjo susidoroti su menamo gaisro padariniais.
Tunelyje užsiliepsnojo vagonas
Vėlai vakare Kauno geležinkelio tunelyje užsiliepsnojo ir nuo bėgių nuriedėjo vienas keleivinio traukinio vagonas. Mašinistui pavyko iš tunelio išvairuoti nepažeistą sąstato dalį, tačiau degantis vagonas su penkiolika jame buvusių žmonių liko viduje. Dešimt žmonių iš tunelio išėjo patys. Kiti sužeisti, du iš jų praradę sąmonę.
Tokį pranešimą užvakar gavo visos specialiosios tarnybos, kurioms tenka dalyvauti likviduojant panašias nelaimes.
Tunelis - griežtai saugomas valstybinės reikšmės objektas, todėl bet kokius darbus jame reikia derinti su Viešojo saugumo tarnyba. Tik po jos palaiminimo realių gelbėjimo veiksmų gali imtis geležinkelininkai, ugniagesiai gelbėtojai, medikai bei kiti specialistai, dalyvaujantys likviduojant nelaimių padarinius. Visiems gelbėjimo darbams vadovauja specialiai suburtas štabas.
"Kiekviena tarnyba puikiai išmano ir moka dirbti savo darbą, bet ar jos sugebės dirbti kartu? Tai ir pamatysime", - prieš pratybų startą kalbėjo "Lietuvos geležinkelių" Kauno infrastruktūros vyr. inžinierius Gintaras Petras Vasilavičius.
Sulėkė lyg į tikrą įvykį
"Pratybos lieka pratybomis. Per jas dažnai atrodo, kad ugniagesiai net nežino, ką daryti, pasimeta. Per realų įvykį visos tarnybos dirba kur kas sklandžiau", - pratybų įkarštyje pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KAPGV) Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.
Tačiau iš šalies atrodė, kad visi gelbėjimo darbų dalyviai ne vaidina surežisuotame spektaklyje, o puola gelbėti į realų pavojų patekusių žmonių.
Geležinkelininkai mikliai atjungė aukštos įtampos tinklą, po kelių minučių sulėkė ir lyg skruzdėlės bėgte pasklido ugniagesiai gelbėtojai, atvyko medikai. Toks specialių tarnybų susibūrimas neliko nepastebėtas Tunelio gatve važiavusių kauniečių.
"Kas atsitiko? Nieko, nebijokite, čia tik pratybos vyksta", - telefonu paskambinusiam pažįstamam aiškino vienas pratybų dalyvių.
Iki menkiausių detalių pratybų scenarijų apgalvoję organizatoriai policijai nurodė nuo pat pradžios iki Radvilėnų plento uždaryti Tunelio gatvę, nes kitoje jos pusėje yra gaisrui gesinti reikalingi hidrantai. Gatvė buvo uždaryta apie valandą.
Jei įvyktų reali nelaimė, į jos vietą nedelsiant pajudėtų specialus gaisrams gesinti skirtas traukinys, tačiau kol jis atvyktų, gali tekti laukti kone valandą. Todėl ugniagesiai į tunelį lenda nedelsdami. Apmalšinus ugnį ir nustačius riziką, į tunelį skuba ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie neštuvais išneša penkis sužeistuosius, kuriems vietoje suteikiama pirmoji pagalba.
Užgesinus gaisrą, su specialia įranga traukinys vėl pastatomas ant bėgių. Tunelį apžiūri įvairių daiktų ir sprogmenų ieškantys pareigūnai su šunimis, geležinkelininkai įsitikina, kad tuneliu saugu važiuoti. Eismas atnaujinamas.
Pratybų bus daugiau
Dėl bendrų geležinkelininkų ir ugniagesių gelbėtojų pratybų tartasi nuo praėjusių metų. Regis, apgalvotos visos detalės, tačiau tik realios pratybos padeda įvertinti teoriškai suplanuotą gelbėjimo darbų planą. Organizatoriai sakė, kad visas spragas pamatys tik po išsamios analizės, tačiau tą patį vakarą buvo galima pastebėti kai kuriuos nežymius trūkumus, kurie nedelsiant bus pašalinti.
Visi dalyviai teigė, kad pratybos buvo naudingos.
"Visoje Europoje tokios pratybos yra dažnos, nes gaisrai tunelyje - patys sudėtingiausi", - sakė KAPGV viršininkas Vidas Kerševičius.
Pratyboms vadovavęs "Lietuvos geležinkelių" Kauno infrastruktūros direktorius Olegas Slepakovas teigė, kad ateityje planuojama surengti ir daugiau tokių mokymų, tačiau užduotys gali skirtis.
"Šįkart gelbėtojai į tunelį lindo 100 m. O realiai avarija gali įvykti daug toliau. Tam irgi reikia būti pasiruošus", - kalbėjo O.Slepakovas.
Tapo saugesnis
Tunelis daug saugesnis tapo po praėjusį rudenį baigto kapitalinio remonto. Kompiuterizuotas valdymo centras stebi visų sistemų darbą ir mato gedimus. Šiame objekte instaliuota moderni gaisro pavojaus signalizacija ir gesinimo įranga. "Lietuvos geležinkeliai" turi specialiai gaisrams gesinti apmokytus darbuotojus, kurie nuolat dalyvauja pratybose, tačiau kai įvyksta didelės nelaimės, būtina ir kitų tarnybų pagalba.
"Reikia pripažinti, kad geležinkelis - pavojingas objektas, todėl tik koordinuotas tarnybų darbas leidžia užtikrinti saugumą ir mažiausius nuostolius", - sakė O.Slepakovas.
Beveik prieš metus bendradarbiavimo sutartį pasirašę "Lietuvos geležinkeliai" ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pirmąsias bendras pratybas surengė rudenį. Valčiūnų mokomajame poligone buvo imituotas eismo įvykis - traukinio avarija, kai degė neva nuo bėgių nuriedėjusi cisterna, vežusi naftos produktus.
Geležinkelio tunelis
Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje įrengtas vienintelis tunelis Lietuvoje. Jis pradėtas statyti 1859 m. gegužę ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Statyba baigta 1861 m. lapkritį, statant pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. 1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.
1944 m. tunelį bandyta susprogdinti. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 m tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.
1949 m. atliktas dar vienas remontas.
1963 m. tunelyje įvyko traukinių avarija. Po jos vietoj dviejų paliktas vienas kelias.
1968 m. geležinkelio tunelis elektrifikuotas.
1972 m. atliktas tunelio remontas - pastatyta atraminė atvirkštinė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.
1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuotekų sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.
2008 m. vasarį tunelis uždarytas kapitaliniam remontui, po kurio atidarytas praėjusį rudenį.
Tunelio ilgis - 1284 m. Iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis - 6,6 m, plotis - 8,8 m.
Naujausi komentarai