Vilniaus apygardos teismas antradienį nusprendė netenkinti kaltinamosios Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės advokato Arūno Petrausko prašymo kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, ar Operatyvinės veiklos įstatymo kai kurių straipsnių nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.

Jeigu advokato prašymas būtų buvęs patenkintas, Darbo partijos vadinamosios „juodosios buhalterijos“ bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, kol prašymą išnagrinėtų ir sprendimą paskelbtų Konstitucinis Teismas.

„Tik įvertinus visus įrodymus, bus galima nuspręsti, ar teisėtai tie duomenys buvo renkami“, - paskelbė teismas.

V. Vonžutaitės advokatas mano, kad buvo pažeistos jo ginamosios teisės ir laisvės, garantuojamos Konstitucijoje. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad galioję įstatymai nenumatė galimybės skųsti sprendimo dėl slapto sekimo.

„Nėra prokuroro, teismo, kuriam galėtų būti apskųsta apygardos teismo nutartis, taip pat nėra skundo išnagrinėjimo teisinės procedūros“, - sakė A. Petrauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatyme nėra įtvirtinta pareiga informuoti asmenį apie atliktą slaptą sekimą.

Prokuroras Saulius Verseckas siūlė teismui atmesti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Šioje byloje operatyvinės veiklos duomenys bus įrodinėjimo šaltiniai. Bet ne vieninteliai duomenys“, - sakė prokuroras.

Jo teigimu, per slaptą sekimą surinkta medžiaga gauta teisėtomis priemonėmis.

Pasak S. Versecko, ar operatyvinės veiklos metodais gauti duomenys gauti teisėtai, galima ginčyti teismo proceso metu, kuriame formaliai leidžiama naudoti tokius duomenis kaip teisėtus įrodymus.

„Kaip suprantu, keliamas operatyvinės veiklos metu gautų duomenų pagrįstumas ir jų panaudojimas baudžiamajame procese. Šioje byloje operatyvinės veiklos duomenys yra įrodinėjimo šaltinis, bet tai - ne vieninteliai duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, be to, šie duomenys buvo patikrinti baudžiamajame procese“, - žurnalistams vėliau sakė prokuroras.

Teismas taip pat atmetė ir dar vieną A. Petrausko prašymą - iškviesti į posėdį ir apklausti Darbo partijos pirmininką Viktorą Uspaskichą. Pastarasis serga, todėl jo byla išskirta į atskirą ir bus nagrinėjama, kai politikas pasveiks.

Prokuroras taip pat prieštaravo šiam gynėjo prašymui. S. Verseckas priminė, kad politikui buvo suteikta galimybė duoti parodymus, tačiau jis atsisakė tai daryti.

Teismas paskelbė, kad nėra pagrindo dabar apklausti V. Uspaskichą, jeigu jis atvyktų, būtų sprendžiama dėl bylų sujungimo.

Vilniaus apygardos teismas antradienį pranešė, kad baigė įrodymų tyrimą vadinamojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje - balandžio 8 dieną prasidės baigiamosios kalbos.

Pirmajam žodis bus suteiktas valstybės kaltintojui Generalinės prokuratūros prokurorui S. Verseckui. Savo kalbos metu prokuroras paskelbs, kokią bausmę siūlo skirti už finansinius nusikaltimus teisiamai Darbo partijai, jos nariams, parlamentarams Vytautui Gapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei bei buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei.

Vilniaus apygardos teismas antradienį taip pat išklausė civilinius ieškinius byloje pareiškusių valstybės institucijų - „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) - atstoves. Abiejų ieškinių suma - per 3 mln. 800 tūkst litų.

Be to, paskelbti parodymus duoti teisme atsisakiusios kaltinamosios Seimo narės V. Vonžutaitės bei kaltinamojo V. Gapšio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas V. Gapšys, Seimo narė V. Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė M. Liutkevičienė.

Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.