Konkurse „Verslauk!“ pirmąją vietą kartu su savo komanda iškovojęs klaipėdietis Eimantas Mikšys jau galvoja, kaip praktiškai pritaikyti idėją „Brazauskas kosmose“. Po skambiu pavadinimu slepiasi bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslauga. Pirmas darbas – įmonės steigimas ir klientų paieška, pasakoja Eimantas.

Vilniaus universitete žurnalistiką studijuojantis būsimas verslininkas „Verslauk!“ konkurse nurungė likusias 319 komandų ir iškovojęs pirmąją vietą gavo piniginį prizą – 15 tūkst. Lt bei pusmetį jo įkurtai įmonei verslo centre „Europa“ bus suteiktos patalpos. Taip pat plėtojant savo verslą Eimanto laukia ekspertų konsultacijos ir keturis mėnesius teikiama mentorių pagalba.

Po dvidešimties metų tikisi būsiąs sėkmingu verslininku

Konkurso nugalėtojo idėja – įvairiapusis bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga pritaikymas. Detalės perkamos užsienyje, o patys lėktuvai konstruojami Lietuvoje. Eimantas atskleidė, kad vieno lėktuvo kaina siekia maždaug 10 tūkst. Lt.

„Įranga gali būti su pačia primityviausia kamera, kuri fotografuoja, filmuoja. Tai pritaikoma įvairiems darbų stebėjimo procesams, žemėlapių sudarymams. Taip pat gali būti pritaisytos infraraudonųjų spindulių kameros, kurios reaguoja į šilumą. Pavyzdžiui, jei miške dingsta žmogus, nebereikia kariuomenės, šunų, didelių gelbėtojų pajėgų ar sraigtasparnių. Užtenka mažyčio bepiločio lėktuvo, galinčio nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Negana to, mes galim praskristi virš elektros arba šiluminių tinklų ir nustatyti, kur yra nuotėkis – kur pinigai išeina į orą. Lygiai taip pat galime praskristi pro įvairius pastatus ir nustatyti, kuriose vietose šilčiau ar šalčiau“, - kaip pritaikyti idėją, DELFI pasakojo Eimantas.

Kita vertus, jis pripažino, kad konkurso pradžioje buvo apsiribojęs bepiločių lėktuvų pritaikymu vien tik žemės ūkyje. Tačiau vėliau, bendradarbiaudamas su daugiau patirties turinčiais komandos nariais, Eimantas nutarė idėją praplėsti.

Jis prasitarė, kad pirminė idėja paskatino ją pavadinant įamžinti a.a. A. Brazauską: „Pirmoji idėja buvo susieta su žemės ūkiu, o a.a. Brazauskas neatsiejamas nuo šios srities. Pirma mintis, kai galvojau apie žmogų, kuris asocijuotųsi man su žemės ūkiu – buvo jis. Na, o mūsų bepiločiai lėktuvai ir jų įranga siejama su kosmoso technologijomis. Sujungus dvi asociacijas ir gimė šis pavadinimas.“

Konkurso nugalėtojo komandą sudaro Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus ir Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas bei jo studentai.

Šiuo metu Eimantas rūpinasi uždarosios akcinės bendrovės steigimu. Kai šis darbas bus atliktas, į įmonės sąskaitą bus pervesta 15 tūkst. Lt – konkurse laimėta suma. Būsimasis verslininkas teigė, kad jo komandos nariai taip pat pasirengę investuoti panašias sumas.

„Gal ir nuskambės keistai, bet svarbiausias mano tikslas – pakeisti pasaulį. Manau, kad bepiločiai lėktuvai ir jų technologijos pritaikymas leis klientui visiškai atsipalaiduoti ir negalvoti apie darbus, kuriems išleisdavo daug daugiau laiko ir išteklių. Aš noriu, kad protai ir geriausi specialistai Lietuvoje turėtų gerai apmokamas darbo vietas“, - ko tikisi iš pradedamo verslo, atskleidė Eimantas.

Paklaustas, kaip save įsivaizduoja po 20 metų, jis teigė, kad tikisi turėsiąs sėkmingą verslą ir galėsiąs mėgautis savo pasirinkimu: „Nežinau, ar verslas bus tas pats, nes technologijų pasaulyje viskas labai greitai keičiasi, bet net neabejoju, kad tai bus susiję su aukštosiomis technologijomis.“

Baigusieji studijas grįžta į Lietuvą pradėti verslą

Verslo planų konkurso „Verslauk!“, kurio tikslas formuoti jaunimo verslumo įgūdžius, skatinant jaunus žmones savo idėjas paversti sėkmingais verslais, vykdantysis direktorius Mindaugas Busila DELFI teigė, kad šiemet jaunimo idėjos buvo itin stiprios. Jo žodžiais, iš finale dalyvavusių dvylikos komandų vertos apdovanojimų buvo bent devynios.

„Šiemet dalyvių ieškojome tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Iš dvylikos finalo dalyvių bent dvi komandos rudenį po studijų sugrįžo į Lietuvą ir jau dabar čia steigia savo įmones, nes, kaip jie teigia, iš Lietuvos verslą valdyti daug paprasčiau“, - tikino M. Busila.

Pasak jo, konkurso pradžioje 320 jame dalyvavusių komandų išklausė specialius mokymus. O renkant tris geriausias komandas, buvo vertintas idėjos gyvybingumas, plėtros galimybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat atsižvelgta ir į tai, ar komanda bus pajėgi įgyvendinti verslo planą.