Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjęs bylą dėl 2009 metais kovo mėnesį Vilniaus savivaldybės sprendimo neišduoti leidimo taikiam susibūrimui “Prieš rasizmą ir ksenofobiją - už toleranciją ir pakantumą“, konstatavo, jog teisė į taikių susirinkimų laisvę buvo apribota neproporcingai.

Vadovaudamasis LR Konstitucija bei tarptautiniais dokumentais, Teismas pabrėžė, kad grėsmės demokratinėms visuomenės vertybėms realumo aspektas turi būti pagrįstas priimtinu svarbių faktų vertinimu, rašoma teismo pranešime.

Anot Teismo, nacionalinių institucijų sprendimai turi būti paremti ne prielaidomis, bet  motyvuotomis faktinėmis išvadomis. „Grėsmė turi būti tokia didelė, kad reikalautų pritaikyti tokią drastišką priemonę, kaip renginio draudimas“ – pažymima šiandien paskelbtoje LAT nutartyje.

Bylą nagrinėjusi LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje įrodinėjimo, jog renginys kels grėsmę, našta tenka ribojančiam subjektui - t. y. Vilniaus miesto savivaldybei.

Tačiau byloje kilo abejonių dėl grėsmės faktinio pagrindimo pakankamumo.

Anot Teismo, savivaldybė nesugebėjo įtikinamai įrodyti grėsmės, lemiančios būtinybę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl renginio egzistavimo.