Pastebėjęs gatvėje gulintį žmogų, vilnietis skambina pagalbos telefonu, tačiau dažnai vengia prieiti, paklausti gulinčiojo, kas nutiko, kaip šis jaučiasi.  

Kasdien miesto gatvėse įvyksta eismo įvykiai, kartais juose nukenčia žmonės. Kasdien sostinėje kyla gaisrai. Kasdien mieste randama bent keletas gulinčių žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Dažniausiai apie nelaimę pagalbos tarnyboms praneša atsitiktiniai praeiviai. Nuo to, ar žmogus paskambins pagalbos telefonu ir ar suteiks informaciją apie padėtį įvykio vietoje, gali priklausyti kito žmogaus gyvybė.

Anot Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjos Auksės Čibirės, nepakanka paskambinti pagalbos telefonu ir pasakyti „matau, kažkas dega", tiesiog būtina atsakyti į Bendrojo pagalbos centro operatoriaus užduodamus klausimus, siekiant kiek įmanoma tiksliau apibūdinti įvykio aplinkybes, kad nelaimės ištiktiesiems būtų kuo skubiau suteikta  reikiama pagalba.

Vilniečiai neretai piktinasi bendrojo pagalbos telefono 112 operatorių darbu. Portalo skaitytojas Tadas sakė, kad paskambinęs telefonu pranešti apie gatvėje gulintį žmogų, pasijuto tarsi tardomas. Anot jo, telefono operatorė klausinėjo visokių smulkmenų ir gaišo laiką, užuot sujungusi jį su policija ar pati pranešusi apie įvykį policijai. „Aš gi ne kaltas, kad tas žmogus guli gatvėje. Paskambinau, pranešiau, tegu jie tvarkosi, - sakė jis.

Auksė Čibirė portalui sakė, kad dauguma žmonių neįsivaizduoja, kaip iš tiesų vyksta Bendrojo pagalbos centro darbas.

Ji pasakojo, kad telefono operatoriai išklauso skambinančiojo informaciją ir dar kalbėdami su įvykio liudytoju kompiuteryje pildo pranešimą apie pagalbos poreikį, kurį iš karto savo kompiuterizuotose darbo vietose mato atitinkamos pagalbos tarnybos (policija, greitoji, ugniagesiai), kurios turi reaguoti konkrečiu atveju. Taigi teigti, kad operatorė gaišta laiką klausinėdama, tikrai netikslu, ji tik dar papildo jau perduotą informaciją.

„Gana dažnai žmonės paskambina, praneša apie gatvėje gulintį žmogų, ir jaučiasi atlikę savo pareigą. O juk galėtų patys prieiti prie gulinčio žmogaus, paklausti, kas nutiko, ir mums patikslinti aplinkybes", - sako ji.

Anot jos, kviečiant pagalbos tarnybas, dažnai būna svarbu patikslinti - ar tas žmogus tikrai blogai jaučiasi, ar jis tiesiog išgėręs. „Dažnai greitoji medicinos pagalba kviečiama kilnoti gulinčius „pijokėlius", o gal tuo metu kažkam kitam tikrai reikia skubios medicinos pagalbos. Neretai būna ir taip, kad atvykus medikams, tas gulintis žmogus jau būna išėjęs",- sako A.Čibirė.

Dar svarbesnės įvykio aplinkybės, kai įvyksta eismo įvykis. A. Čibirė pasakoja, kad dažnai žmogus paskambina telefonu, praneša apie avariją, bet vengia prieiti arčiau patikslinti, ar yra joje nukentėjusių žmonių, gal jie prispausti. Nuo to priklauso, kiek reikės siųsti medicinos pagalbos ekipažų, galbūt išlaisvinti prispaustą žmogų reikia iškviesti ugniagesius-gelbėtojus.

„Vilniuje tikrai yra nuoširdžių ir atjaučiančių žmonių, tiesiog norėtųsi dar kartą visiems priminti, jog visų mūsų žmogiškoji pareiga - ne tik paskambinti ir pranešti, kad pamatėme nelaimę, bet ir prieiti, jei reikia patikslinti informaciją operatoriui apie padėtį įvykio vietoje, pasidomėti, gal kuo galime padėti nelaimės ištiktiesiems iki atvyks pagalbos tarnybos"- sako Auksė Čibirė. 

Bendrojo pagalbos telefono 112 interneto svetainė - www.sos112.lt