Pereiti į pagrindinį turinį

Vingio parką išgelbėtų žirgynas ir zoologijos sodas

2010-04-23 15:55
Vingio parką išgelbėtų žirgynas ir zoologijos sodas
Vingio parką išgelbėtų žirgynas ir zoologijos sodas / Aliaus Koroliovo, Aurelijaus Madzeliausko ir Tomo Raginos nuotr.

Prieš 6 metus parengta Vingio pako vizija ir dabar kelia daug diskusijų. Ar reikia parke zoologijos sodo, žirgyno, zujančių karietų, taksi traukinuko ir aikštelių automobiliams?

Viliotų įvairiomis pramogomis

Dar 2003 m. Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsakiusi parengti Vingio parko plėtros viziją, miesto biudžetui kainavusią apie 50 tūkst. litų. Prie konceptualaus plano plušėjo apie 20 įvairių specialistų, kurie nupiešė dinamiško, gal net kiek disneilendiško parko viziją.

Penktadienį specialioje konferencijoje šią viziją miestelėnams pristatė Vingio parko raidos programos vienas rengėjų, architektas Eduardas Lozuraitis. Šis atskleidė, kad pagrindinis koncepcijos tikslas - snaudžiantį Vingį paversti miestiečiams patraukliu objektu, kuriame bet kuris rastų sau smagios veiklos.

Pirmenybė būtų teikiama kultūrinei, poilsinei veiklai, tačiau specialistai siūlė greta jos atskirti ir aktyviam sportui pritaikytas zonas. Šiai zonai būtų priskiriami už estrados galintys atsirasti aikštynai, į parko prieigas iškelti atrakcionai, nuo Žvėryno tilto iki botanikos sodo paskirtas kelias Nerimi baidarininkams.

Dar daugiau - greta aikštynų esą būtų galima įkurdinti žirgyną su 0,8 ha kiemu jodinėjimui. Jam numatytoje vietoje dabar auga menkavertės drebulės.

Taip pat siūlyta atskirti specialią gamtos mylėtojų zoną šeimoms ir moksleiviams. Viena idėjų - specialus, 2,5 ha ploto lakinių žvėrių aptvaras. Esą ten būtų galima išvysti elnių, kitų laukinių žvėrių, specialiose patalpose - gal net egzotiškų paukščių. Aptvaras virstų gyvąja mokyklėle, kur vaikai galėtų susipažinti su žvėrimis, mokytųsi jais rūpintis.

Greta parke esą būtų galima įrengti ir kūrybines dirbtuves moksleiviams.

Kursuotų karietos ir taksi

Taip pat siūlyta padaryti patogesnį privažiavimą prie paties parko ir sutvarkyti vidaus takų tinklą. Pirmiausia suplanuotos trys didelės aikštelės automobiliams: prie Litexpo centro, ties M.K.Čiurliono gatve ir greta buvusios „Velgos“ gamyklos, kur netrukus įsikurs dar vienas „Akropolio“ pramogų centras.

Palikę automobilius aikštelėse parko lankytojai esą galėtų traukti link pasirinktos zonos pėstute, važiuoti dviračiais, gal net žirgais traukiamomis karietomis ar specialiu taksi traukinuku. Esą toks viešasis parko transportas tikėtina, kad pasiteisintų.

„Traukinukas pasitarnautų lankytojams: juk nuo Žvėryno tilto ir Geležinio Vilko gatvės iki parko centro - daugiau nei kilometras kelio. Nuo M.K.Čiurlionio gavės - beveik kilometras, o nuo būsimų aikštelių automobiliams - ir pusantro kilometro“, - motyvus dėstė E.Lozuraitis.

Sena idėja įaudrino klausytojus

Prieš 6 metus parengta vizija įstrigo dėl lėšų stokos. Mat niekuomet nepakako pinigų būtiniausiam parko tvarkymui: pastatų renovacijai, net šimtamečių pušų priežiūrai, miško želdinių atnaujinimui. Parko priežiūra Vilniui per metus dabar kainuoja apie 742 litus/ha. Parko plotas siekia 177 ha. Reiškia, permetus tenka sukrapštyti apie 131 tūkst. litų. Vykdant aktyvią plėtrą tektų per metus ieškoti ne vieno milijono litų.

Tačiau nė nepradėta įgyvendinti sena parko vizija penktadienį sukėlė pristatymo besiklausiusių gyventojų pyktį. Labiausiai vilniečiai nerimavo dėl eismo. Mat šiuo metu eismas greta Vingio parko gana intensyvus. Dėl to gyventojams jau dabar nesaugu kirsti parką nuo gyvenamosios teritorijos skiriančią gatvę.

Netrukus situacija taps dar grėsmingesnė, nes greta naujojo „Akropolio“ turėtų atsirasti dar viena važiuojamosios dalies juosta. Tad vykdant plėtrą: statant aikšteles automobiliams, kitus statinius, esą eismas dar būtų intensyvinamas.

„Bet objektai negali egzistuoti ore, prie jų reikia privažiavimo, - viziją gynė architektas. - Be to, eismą savivaldybė, atsižvelgdama į gyventojų pageidavimus ir skundus, gali riboti. Galiausiai, mes nedidiname intensyvumo, mes daugiau orientuojamės į vaikus, moksleivius, kurie neatvažiuoja su automobiliais“, - tikino E.Lozuraitis.

Tačiau konferencijos dalyviai vis vien nerimo: jie siekė išsiaiškinti, kodėl vizijoje nė žodžiu nebuvo užsiminta apie griūvantį estrados pastatą, galimybę jį renovuoti. Ir svarbiausia - o kas gi finansuotų tokį parko projektą, kai elementariausiai priežiūrai savivaldybė pinigų neturi? Įsisiūbuojančios diskusijos puolė gesinti konferencijai pirmininkavęs Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius.

„Planas geras, bet ar jis bus realizuotas, ar kitos idėjos, paaiškės įvertinus naujas galimybes. Mes tą procesą pradėsime ir procesas bus viešas. O dabar nėra prasmės šaudytis tuščiais šoviniais, nes dar joks sprendimas dėl Vingio parko nėra priimtas“, - dalyvius ramino G.Babravičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų