Krekenaviškė Dalia Budrevičienė, praėjus ketveriems metams po skandalo, abejoja, ar vertėjo prabilti apie nelegalias algas. Anot jos, viešumas jai kainavo sveikatą.

Apsunko herojės našta

Apie nelegaliai mokamas algas bendrovėje "Krekenavos agrofirma" prieš ketverius metus prabilusi Dalia Budrevičienė pastaruoju metu daugiausia laiko praleidžia namuose. Nuo vaistų ir į trachėją įstatyto kvėpavimo aparato priklausoma 52-ejų moteris sako jau praradusi viltį kur nors rasti darbą.

"Iš pradžių manęs niekas nepriėmė. Durys visur buvo užvertos, o paskui teko kovoti dėl gyvybės, praradau darbingumą ir tikriausiai niekada nebegalėsiu visavertiškai dirbti", – "Kauno dienos" žurnalistus priėmusi savo namuose Krekenavoje kalbėjo D.Budrevičienė.

Jai apmaudu: prabilusi apie žmonių teisių pažeidimus, kovojusi dėl legalaus darbo užmokesčio, ji prarado sveikatą, darbingumą ir nuolatos patiria kai kurių krekenaviškių užgauliojimus.
Paklausta, ar šiandien pasielgtų taip pat – susitikime su verslininku Viktoru Uspaskichu gėdintų jį dėl algų vokeliuose – moteris atsiduso ir nudelbė žvilgsnį į grindis.

"Dabar labai pagalvočiau prieš kalbėdama. Iki šiol visą laiką sakydavau, kad poelgio nesigailiu, bet dabar, kai praėjo daugiau laiko, jau galiu įvertinti viską kitaip. Nemažai žmonių manimi pasinaudojo", – pasakojo D.Budrevičienė.

Bijo dėl vaikų

Viena skaudžiausių skandalo pasekmių, su kuria Budrevičiams teko susitaikyti, – visuomenės abejingumas ir priešprieša. Su staiga išgarsėjusia motina, kaip pasakojo D.Budrevičienė, viešumoje kurį laiką nenorėjo rodytis dukros. Jos bijojo, kad šie giminystės ryšiai gali pakenkti.
"Kėdainiuose gyvenusi dukra iškart po skandalo neteko darbo, buvo priversta išeiti, – prisiminė vokelių herojė. – Ji dirbo kasininke parduotuvėje, turėjo kęsti terorą, nes iš kasos nuolat ėmė dingti pinigai." Neapsikentusi paniekos ir spaudimo D.Budrevičienės dukra iš Kėdainių išsikraustė. Ypač sudėtingi pastarieji metai buvo jauniausiai Budrevičių dukrai, šiuo metu lankančiai dvyliktą klasę.

"Mokykloje buvo bandoma paskleisti įvairių kalbų. Lipdė man alkoholikės etiketę, sklandė kalbos, kad svirduliuodama vaikštau ir vaikais nesirūpinu. Bet mane pažįstantieji žino, kad tai netiesa", – D.Budrevičienei skaudu, kad dukrai teko girdėti tokias kalbas.
Kai kurie krekenaviečiai atvirai moters klausia, ar ji, išdrįsusi susigrumti su V.Uspaskichu, nebijo dėl savo artimųjų ateities.

"Dabar pradedu bijoti, kad mano vaikai, žentai ir anūkai gyvens neramiai. Anksčiau apie tai nepagalvodavau. O dabar bijau keršto", – atsiduso D.Budrevičienė.

Gyvena iš pašalpos

Tvarkinga šukuosena, paryškintos blakstienos ir lūpos, klasikinis kostiumėlis bei plati šypsena – D.Budrevičienė, nepaisant patirtų operacijų ir sunkumų, atrodo puikiai.

"Nenoriu pasiduoti. Galėčiau apsisiausti chalatą, susisukti į antklodę ir sakyti, kad nieko negaliu daryti, nes esu neįgali. Bet aš – kitokia. Noriu dirbti, noriu ką nors veikti. Jeigu tik galėčiau dirbti fizinį darbą, tikrai eičiau prakaito išlieti kolektyviniame sode", – optimizmu tryško D.Budrevičienė.

Didžiausią džiaugsmą moteriai teikia dukros, o neseniai pavyko ir kosmetiškai pagražinti erdvų trijų kambarių butą.

"Leisti laiką namuose – malonu. Skaitau knygas, sprendžiu kryžiažodžius, einame su vyru pasivaikščioti", – pasakojo D.Budrevičienė. Paklausta apie jai priteistus 85 tūkst. litų, moteris pabrėžė, kad trečdalis sumos atiteko advokatams, o iš likusių 58 tūkst. litų teko pirkti vaistų, dalį šeima skyrė studijavusiai dukrai, šiek tiek liko butui remontuoti. Moters svajonė iš tų pinigų išvažiuoti kur nors paatostogauti į užsienį neišsipildė.

"Gyvename iš pašalpos. Gaunu 680 litų, o vyras – apie 400 litų. Iš tų pinigų turime ir patys išgyventi ir dar dvyliktokę dukrą išlaikyti", – kalbėjo D.Budrevičienė.

Apdovanojimų vertė

D.Budrevičienės svetainėje kabo keli padėkos raštai, įrėmintos nuotraukos, kuriose jai ranką spaudžia šalies prezidentas Valdas Adamkus.

"Dar ir medalį gavo, – iš dėžutės relikviją ištraukė sutuoktinis Algirdas ir pusiau rimtai, pusiau juokais pridūrė. – Bet kas iš to? Dabar nebent į lombardą jį nešti."

D.Budrevičienė sako, kad Algirdas buvo vienas tų ramsčių, kuris sunkiausiomis akimirkomis buvo šalia. "Mes esame paprasti žmonės, turime laikytis kartu, nes pasaulis yra negailestingas. Jie (oligarchai – red. past.) yra stipresni, galingesni, turi pinigų ir dėl to gali viską padaryti", – kalbėjo D.Budrevičienė.

Ji abejoja, ar Kėdainių rajone artimiausiu metu kas nors pasikeis: V.Uspaskichas, vienas didžiausių darbdavių, ir toliau bus garbinamas, nes suteikia galimybę užsidirbti.

"Jis čia labai gerbiamas ir daug kam nesuprantama, kodėl aš prabilau apie vokelius. Žmonės džiaugiasi gavę pinigų ir ne visiems svarbu, ar jie vokelyje, ar ne", – pastebėjo D.Budrevičienė.