Pakaunėje, žaviame Nevėžio vingyje įsikūrusiame Babtyno-Žemaitkiemio dvare, ir rudenį judru. Nors baigėsi vasara ir ten link nebeplaukia Pažaislio muzikos festivalio gerbėjų minia, bet, žiūrėk, vėl rengiama paroda, pleneras, arba tiesiog talka, po kurios vyksta literatūros skaitymai.

„Iš talkos – praktiška nauda, mums reikėjo susitvarkyti parką. O skaitymai – čia jau dvasios penas“, – šypsosi vienuolika metų dvare šeimininkaujantis Mindaugas Šventoraitis, į dvarą sukvietęs gausų bičiulių būrį.

Kadangi talkos paprastai baigiasi linksmais bičiulių kompanijos pasisėdėjimais, kyla klausimas, ar M.Šventoraičiui ir jo gyvenimo draugei dailininkei Miglei Kosinskaitei iš tiesų reikia pagalbos rankų tvarkant dvaro aplinką, ar kvietimas į talką yra tiesiog dingstis visiems susirinkti? „Tvarkant parką mums iš tiesų reikėjo draugų pagalbos. O paskui, patys matėte, visi kartu mielai klausėmės mūsų rato žmogaus, Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos ISM prorektoriaus Alfredo Chmieliausko literatūrinės kūrybos, ir lūžome iš juoko“, – pasakojo dvarininkas.

Jei ieškote skelbimų apie talkas pas M.Šventoraitį laikraščiuose, čia jų tikrai nerasite. Čia galioja vadinamoji atranka pagal veidą (angl. – „face control“) – norėdami dalyvauti talkoje, turite gauti asmeninį M.Šventoraičio, M.Kosinskaitės arba architektės Audros Kaušpėdienės kvietimą. Kvietimo žanras – įvairus: tinka žodžiu, telefonu, SMS, "Facebook" ir pan. M.Šventoraičio žodžiais, į kas mėnesį rengiamus pasibuvimus susirenka ne tiek menininkai, kiek mylintys meną, mėgstantys dvarą ir veiksmą jame žmonės.