Jau galėjote susipažinti su pirmais penkiais teisingais ir neteisingais mitais apie astronomiją. Šiandien tęsiame pažintį su dar penkiomis paslaptimis apie visatą.

6. Kodėl nėra Pietinės žvaigždės?

Iš tikrųjų tai Pietinė žvaigždė yra. Ji maža ir neryški. Pagal dydį ši žvaigždė sudaro 1/25 Šiaurinės žvaigždės dydžio.Šiaurės pusrutulio gyventojai gali galvoti: „Tai kaip pietiečiai orientuojasi gamtoje be ryškios Pietinės žvaigždės?“. Tam jie naudoja Pietinio kryžiaus žvaigždę.

7. Ar kitas Saulės užtemimas vyks tik po 400 metų?

Taip, nebent norėdami pamatyti Saulės užtemimą pasiryšite pakeliauti. Vidutiniškai pilnas Saulės užtemimas vyksta kas 18 mėnesių kažkurioje Žemės vietoje. 

Deja, visiški Saulės užtemimai dažnai matomi mažai apgyvendintose teritorijose ar vandenynuose.

Toje pačioje vietoje visiškas Saulės užtemimas matomas kas 400 metų. Tačiau ir šis skaičius yra tik statistinis.

8. Kodėl kovo 21 dieną nebebūna pavasarinio lygiadienio?

Anksčiau pavasarinis lygiadienis Šiaurės pusrutulyje būdavo kovo 21 dieną. Dabar jis skelbiamas kovo 20. Taip yra dėl laiko zonų. Šiaurės Amerikoje 21 amžiuje lygiadieniai yra kovo 20 dieną.

9. Ar Pusmėnulis perpus mažiau ryškus nei pilnaties metu esantis Mėnulis?

Jei mėnulis būtų plokščias ir vienodu paviršiumi, tai būtų tiesa. Kadangi mėnulio reljefas nėra lygus, nuo jo šviesa atsispindi skirtingai pagal tai, ant kurios dangaus kūno vietos krenta spinduliai.

10. Ar galima su teleskopu matyti per debesis?

Žinoma, kad ne. Dauguma astronomijos entuziastų traukiasi savo teleskopus net esant debesims pamatyti Saulės užtemimą ar praskrendančią kometą, tačiau galime juos nuvilti. Kad ir kokie teleskopai būtų visagaliai, pamatyti dangaus kūnus per debesis yra neįmanoma.