Astronomai paskelbė užfiksavę senos ryškios galaktikos su ypač masyve juodąja skyle branduolyje, šviesą.

Manoma, kad tai padės daugiau sužinoti apie ankstyvąją visatą, praneša naujienų agentūra AFP.

Šis fenomenas vadinamas kvazaru. Tai labai ryški, bet labai tolima galaktika, kurios centre yra galinga juodoji skylė. Iki šiol labiausiai nutolęs kvazaras skleidė šviesą praėjus 870 mln. metų po Didžiojo sprogimo, kuris, kaip manoma, įvyko prieš 13,7 mlrd. metų.

Šį rekordą pagerino Europos astronomai, kurie po penkerius metus trukusio tyrimo aptiko kvazarą, kurio šviesa buvo išspinduliuota praėjus vos 770 mln. metų po kosmoso gimimo.

Kvazaro ULAS J11200641 raudonasis nuokrypis, leidžiantis nustatyti atstumus, siekia 8,6, o tai reiškia, kad jo šviesa mus pasiekė po 12,9 mlrd. metų.

„Šis kvazaras yra esminis dalykas tiriant ankstyvąją visatą. Tai labai retas objektas, padėsiantis mums suprasti, kaip ypač masyvios juodosios skylės susiformavo praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo“, – aiškino tyrėjų komandai vadovavęs Stepheas Warrenas iš Londono imperatoriškojo koledžo.

Matavimai rodo, kad kvazaro juodosios skylės masė yra maždaug 2 mlrd. kartų didesnė nei Saulės. Toks dydis sunkiai suderinamas su dabartinėmis teorijomis.

Ypač masyvios juodosios skylės, pagal paplitusią hipotezę, turėtų susiformuoti per milijardus metų, palaipsniui siurbdamos aplink jas esančią medžiagą.

Kvazaras gimė paskutiniame „rejonizacijos“ etape, laikotarpyje, kai besiplečiantį kosmosą dengiantį vandenilio dujų šydą išsklaidė ankstyvųjų žvaigždžių skleidžiama ultravioletinė šviesa.