Mokslinis tyrimas, atliktas su beždžionėmis, rodo, kad mažėjantis smegenų aktyvumas gali būti atkurtas senėjančiose smegenyse.

Senas smegenis išmokyti naujų dalykų – neįmanoma, tačiau galima atstatyti jų savybę prisiminti senus dalykus, rašo nationalgeographic.com.

Cheminės medžiagos, kurios buvo duodamos beždžionėms, blokavo tas smegenų molekulės, kurios mažina smegenų nervų ląstelių judrumą. Dėl cheminių medžiagų veiklos šios ląstelės pradėjo veikti kaip jaunos.

Jeilio universiteto neurobiologė Amy Arnsten teigia, kad tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į kognityvinės veiklos kritimą, kuris atsiranda senstant.

„Visada galvota, kad dėl amžiaus įvykę pokyčiai smegenyse yra nepakeičiami“, - kalbėjo mokslininkė.Smegenims senstant, priekinės smegenų žievės  veiklos aktyvumas mažėja. Ši smegenų dalis yra atsakinga už keletą svarbių funkcijų vykdymą, pavyzdžiui, ilgalaikę atmintį.

Ankstesni tyrimai parodė, kad jaunos nervų ląstelės priekinėje smegenų žievėje viena kitą „audrina“ ir tai padeda smegenims išsaugoti informaciją.

Tyrinėtojai teigia, kad ryšiai tarp šių ląstelių priklauso nuo neurocheminės terpės, kuriose jos yra.

Mokslininkė Arnsten kartu su komanda ilgus metus mokė beždžiones žaisti paprastus vaizdo žaidimus, kuriuose naudojama atmintis. „Ilguoju laikotarpiu jaunos beždžionės, kaip ir žmonės, geriau atlieka šias užduotis“, - sakė mokslininkė.

Kai beždžionės išmoko atlikti užduotis, mokslininkai užfiksavo jų smegenų neuronų judėjimą. Tyrinėtojai pastebėjo, kad jaunų beždžionių neuronai buvo daug aktyvesni nei senų. Tačiau, kai vyresnėms beždžionėms buvo suleista specialios cheminės medžiagos („guanfacino“), jų smegenų neuronų judėjimas sugrįžo į ankstesnę padėtį.Kol kas „guanfacinas“ yra naudojamas vaistuose nuo aukšto kraujo spaudimo.

Mokslininkė perspėjo, kad jei vaistai ir bus leistini vartoti, dar per anksti teigti, kiek jie gali pagerinti žmogaus atmintį.

Tuo metu neuromokslininkas Jamesas McGaughas teigia, kad tyrimo rezultatai neįtikina. Ankstesniuose tyrimuose panašūs rezultatai buvo pasiekti ir be šios cheminės medžiagos. Be to, su beždžionėmis atlikę tyrimus mokslininkai nenustatė, ar cheminės medžiagos poveikis yra ilgalaikis.

Kalifornijos universiteto mokslininkas Paulas Aisenas sveikina tokį tyrimą, tačiau dvejoja, ar rezultatai bus pritaikomi žmogui. „Problema ne ta, kad beždžionė yra ne žmogus, o ta, kad vienos ląstelės veiklos įrašas yra labai izoliuotas smegenų veiklos parametras“. Be to, mokslininkas abejoja, ar iš viso reikalinga ieškoti būdų, kaip gerinti senyvų žmonių atmintį. „Seni žmonės puikiai kovoja su atminties trūkumais, pavyzdžiui, svarbius dalykus užsirašydami“.