Australų inžinieriai suprojektavo gigantišką „šiltnamį“, kuriame įkaisiantis oras keliautų specialiu „kaminu“ ir suktų jo viduje sumontuotas energiją gaminsiančias turbinas. Įdomi idėja. O dar įdomiau yra tai, jog tokios „šiltnamio“ konstrukcijos skersmuo siektų mažiausiai keletą kilometrų, o „kamino“ aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 800 metrų.

Australų bendrovės „EnviroMission“, dar 2002 metais pasaulį nustebinusios „Babelio saulės bokšto“ idėja, atstovai tvirtina, jog tokio „šiltadaržio“ efektyvumas siektų maždaug 60 proc.

Originalią elektros jėgainę banaliu pavadinimu „Saulės bokštas“ (angl. – „Solar Tower“) australai statys ne gimtajame Žaliajame kontinente, o Arizonos valstijoje (JAV). Kaminui pamatus atstos milžiniška apskritimo formos „katilinė“. Dienomis Arizonos valstijos dykumose oro temperatūra pakyla iki +40ºC, o skaidria plėvele ar stiklu dengtoje patalpoje oras įkaista net ir iki +80ºC.

Pagal inžinierių sumanymą, tiek įkaitęs oras turėtų judėti konstrukcijos centro link, kuriame į dangų šauna 800 metrų aukščio bokštas. Jo vidinėse sienelėse būtų sumontuotos 32 turbinos, suksiančios energijos generatorius. Suminė tokios jėgainės galia siekia 200 megavatų.

Pagal inžinierių sumanymą, tiek įkaitęs oras turėtų judėti konstrukcijos centro link, kuriame į dangų šauna 800 metrų aukščio bokštas ©EnviroMission iliustr.

Tiek energijos pakaktų aprūpinti 100 tūkst. tipiškų amerikietiškų namų ūkių, t. y., JAV mastais nedidelį miestelį su maždaug šimtu tūkstančių gyventojų. Ne mažiau įspūdinga ir tai, jog tokia jėgainė į atmosferą išmetamo anglies dvideginio bendrą kiekį kasmet sumažintų 900 tūkst. tonų.

Paskaičiuota, jog oro temperatūra atviroje erdvėje kylant aukštyn kas šimtą metrų krenta maždaug vienu laipsniu. Kartu su pažeminių oro masių įkaitimu, „šiltnamio efektas“ turėtų sąlygoti nemenką temperatūrų skirtumą kamino viduje ir išorėje, o tai reiškia solidžią vertikalią trauką.

Saulės bokšto su vertikaliuoju oro srautu technologija (angl. – „Solar updraft tower“) pirmąsyk buvo išmėginta maždaug prieš 30 metų, Ispanijoje. Ten eksperimentinis įrenginys, kurio skersmuo – 244 metrai, o kamino aukštis – 195 metrai, pasiekė 50 kilovatų galingumą. Ispaniškasis jėgainės variantas veikė aštuonerius metus. Panašus „saulės bokštas“ 2010 m. pastatytas ir Kinijoje – šios jėgainės galingumas siekia 200 kilovatų.

Kaminas bus ne tik įspūdingai aukštas, bet ir pasiutusiai platus: net viršutinėje kamino dalyje konstrukcijos skersmuo bus ne mažesnis kaip 130 metrų. Inžinieriai planuoja bokšto viršuje turistams įrengti apžvalgos aikštelę ©EnviroMission iliustr.

Kokie tokios jėgainės privalumai? Trauka kamino viduje priklauso ne nuo temperatūros aukščio šiltnamyje, o nuo jau minėto temperatūrų skirtumo kamino viduje ir išorėje. Tai reiškia, jog „Saulės bokštas“ energiją gaminti gali praktiškai bet kokiu oru. Net jei virš jėgainės užslinktų debesys, pro juos prasiskverbiančių išsklaidytų spindulių (ypač infraraudonojo spektro) pakaktų orui „šiltnamio“ viduje įšildyti, tiesa, gal ne iki pačių aukščiausių temperatūrų.

Be to, tokia jėgainė energiją gamintų ne tik dienos metu, bet ir naktį: šviesiu paros metu kaip reikiant įkaitęs žemės paviršius dar ilgą laiką kaitintų plėvele ar stiklu apgaubtą šiltnamio orą.

Koncepcijos autoriai tvirtina, jog bokštui-jėgainei beveik nereikės specialios priežiūros, išskyrus reguliarią techninę apžiūrą ir galimo turbinų ar generatorių remonto ©EnviroMission iliustr.

Tokios jėgainės kaina – 750 mln. JAV dolerių, o projektas atsipirkti turėtų po 11 metų. Paskaičiuota, jog jėgainė veiktų mažiausiai 80 metų.

„Kamino“ papėdėje ©EnviroMission iliustr.

Kaminas bus ne tik įspūdingai aukštas, bet ir pasiutusiai platus: net viršutinėje kamino dalyje konstrukcijos skersmuo bus ne mažesnis kaip 130 metrų. Inžinieriai planuoja bokšto viršuje turistams įrengti apžvalgos aikštelę.

Nors bokšto ir viso jėgainės komplekso statybas dar tik ruošiamasi pradėti, bendrovės „EnviroMission“ atstovai tvirtina, jog su kompanija „Southern California Public Power Authority“ jau pasirašyta energijos pirkimo sutartis, pagal kurią energiją gamins būtent „Saulės bokštas“. Sutartis sudaryta 30-čiai metų. „Saulės bokštas“ energiją gaminti turėtų pradėti 2015-aisiais.

Net jei virš jėgainės užslinktų debesys, pro juos prasiskverbiančių išsklaidytų spindulių (ypač infraraudonojo spektro) pakaktų orui „šiltnamio“ viduje įšildyti, tiesa, gal ne iki pačių aukščiausių temperatūrų ©EnviroMission iliustr.

Pasaulyje yra suprojektuota ir kitokio veikimo principo „energijos bokštų“. „NL Architects“ suprojektuotas „Tower of Power“ energiją generuotų iš vėjo. 2007 m. „Energijos bokšto“ koncepciją yra pasiūlę ir Izraelio inžinieriai.

Paskaičiuota, jog oro temperatūra atviroje erdvėje kylant aukštyn kas šimtą metrų krenta maždaug vienu laipsniu. Kartu su pažeminių oro masių įkaitimu, „šiltnamio efektas“ turėtų sąlygoti nemenką temperatūrų skirtumą kamino viduje ir išorėje, o tai reiškia solidžią vertikalią trauką ©EnviroMission iliustr.

Vaizdo siužetas