Australų inžinieriai suprojektavo gigantišką „šiltnamį“, kuriame įkaisiantis oras keliautų specialiu „kaminu“ ir suktų jo viduje sumontuotas energiją gaminsiančias turbinas. Įdomi idėja. O dar įdomiau yra tai, jog tokios „šiltnamio“ konstrukcijos skersmuo siektų mažiausiai keletą kilometrų, o „kamino“ aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 800 metrų.

Tiek energijos pakaktų aprūpinti 100 tūkst. tipiškų amerikietiškų namų ūkių, t. y., JAV mastais nedidelį miestelį su maždaug šimtu tūkstančių gyventojų. Ne mažiau įspūdinga ir tai, jog tokia jėgainė į atmosferą išmetamo anglies dvideginio bendrą kiekį kasmet sumažintų 900 tūkst. tonų.Paskaičiuota, jog oro temperatūra atviroje erdvėje kylant aukštyn kas šimtą metrų krenta maždaug vienu laipsniu. Kartu su pažeminių oro masių įkaitimu, „šiltnamio efektas“ turėtų sąlygoti nemenką temperatūrų skirtumą kamino viduje ir išorėje, o tai reiškia solidžią vertikalią trauką.

Saulės bokšto su vertikaliuoju oro srautu technologija (angl. – „Solar updraft tower“) pirmąsyk buvo išmėginta maždaug prieš 30 metų, Ispanijoje. Ten eksperimentinis įrenginys, kurio skersmuo – 244 metrai, o kamino aukštis – 195 metrai, pasiekė 50 kilovatų galingumą. Ispaniškasis jėgainės variantas veikė aštuonerius metus. Panašus „saulės bokštas“ 2010 m. pastatytas ir Kinijoje – šios jėgainės galingumas siekia 200 kilovatų.

Kokie tokios jėgainės privalumai? Trauka kamino viduje priklauso ne nuo temperatūros aukščio šiltnamyje, o nuo jau minėto temperatūrų skirtumo kamino viduje ir išorėje. Tai reiškia, jog „Saulės bokštas“ energiją gaminti gali praktiškai bet kokiu oru. Net jei virš jėgainės užslinktų debesys, pro juos prasiskverbiančių išsklaidytų spindulių (ypač infraraudonojo spektro) pakaktų orui „šiltnamio“ viduje įšildyti, tiesa, gal ne iki pačių aukščiausių temperatūrų. Be to, tokia jėgainė energiją gamintų ne tik dienos metu, bet ir naktį: šviesiu paros metu kaip reikiant įkaitęs žemės paviršius dar ilgą laiką kaitintų plėvele ar stiklu apgaubtą šiltnamio orą.

Koncepcijos autoriai tvirtina, jog bokštui-jėgainei beveik nereikės specialios priežiūros, išskyrus reguliarią techninę apžiūrą ir galimo turbinų ar generatorių remonto. Tokios jėgainės kaina – 750 mln. JAV dolerių, o projektas atsipirkti turėtų po 11 metų. Paskaičiuota, jog jėgainė veiktų mažiausiai 80 metų.