Apklausos rodo, kad pernai maždaug tik trečdalis fizikos diplomą turinčių darbuotojų iš Didžiosios Britanijos dirbo mokslo arba tyrimų sferoje. Tačiau ar likę du trečdaliai fizikos absolventų, dirbančių ne pagal specialybę yra patenkinti? Ar tai gerai, kad jie pasirenka kitas profesijas? O kaip jaučiasi mokslininkai, dirbantys mokslo srityje?

3000 apklaustų, mokslinį diplomą turinčių absolventų teigė, jog jiems jų darbas (nebūtinai susijęs su turima specialybe) patiko dėl daugelio priežasčių: kai kuriems patiko bendtrauti su klientais, kitus žavėjo galimybė būti kūrybingais. Tačiau daugumai prie širdies buvo tradicinis „mokslinis“ darbo pobūdis, pavyzdžiui duomenų tvarkymas, moksliniai tyrimai ir naujovių diegimas.

O kaip tie mokslininkai, kurie nedirba mokslo sferoje? Juos galima rasti visoje ekonomikoje. Dauguma jų pasirinko finansinius darbus bei buvo suvilioti pinigų. Tokius labai lengva prikalbinti grįžti atgal prie mokslinio darbo tereiktų pasiūlyti daugiau pinigų. Be to visus apklaustuosius motyvuoja įdomios, daug jėgų reikalaujančios, analitinės profesijos.

Bet nejaugi taip blogai, kad jie dirba ne mokslo sferoje? Tai, jog mokslininkai gali dirbti daugelyje sferų turėtų džiuginti. Tai parodo būsimiesiems mokslininkams, kad šio mokslo laipsnis neapriboja jų siauria darbo sritimi. Vis dėlto, koks darbdavys nenorėtų mylinčio iššūkius ir inovacijas darbuotojo? Nenuostabu, kad visi verslininkai, valdžia ir visuomenė nuolatos teigia, kad nori daugiau mokslininkų. Taip pat ir dauguma mokslininkų, dirbančių ne mokslo srityse, demonstruoja, kokį svarbų vaidmenį mokslas vaidina jiems asmeniškai, bei visai pasaulio ekonomikai.