1942 m. Didžioji Britanija (D. Britanija) vienui viena tebekovojo prieš nacistinę Vokietiją Vakarų Europoje. Nors savo salose ginama galingo laivyno ji buvo saugi, tačiau vien gynyba karo nebuvo galima laimėti, o kariuomenės išsilaipinimui Europos žemyninėje dalyje D. Britanija neturėjo pakankamai išteklių.

Neskaitant to, Vinstonas Čerčilis, legendinis D. Britanijos ministras pirmininkas, nenorėjo leisti vokiečiams atsipalaiduoti ir sugalvojo daug naujų kovos metodų. Vienas jų - aktyvus specialiųjų pajėgų plėtojimas ir operacijų vykdymas priešo teritorijoje.

D. Britanijoje kiekvienas mokyklinukas žino istoriją apie „Plokščiadugnės valtelės didvyrius“ („Cockleshell Heroes“). Majoras Blondie Hasleris su 11 Karališkųjų jūrų pajėgų komandosų 1942 m. lapkričio 30 d. pradėjo operaciją, kurios tikslas buvo susprogdinti laivus Bordo (Bordeaux) uoste. Į jį nusigauti šie turėjo pasinaudodami paprastomis kanojomis.

Jau pačioje operacijos pradžioje nesisekė - viena kanoja apvirto ir buvo pažeista, du komandosai buvo priversti grįžti ir nutraukti operaciją. Uostą pasiekė tik 4 komandosai (kiti buvo suimti vokiečių, tardomi ir vėliau nužudyti). Bombos buvo detonuotos gruodžio 12 d. Uoste stovėję laivai patyrė stiprius pažeidimus.

Po sėkmingos atakos kariai turėjo nusigauti į neutralią Ispaniją, o iš jos grįžti į D. Britaniją, tačiau du pakeliui buvo suimti vokiečių slaptosios policijos Gestapo. Galiausiai namo grįžo tik du kariai, bet ši simbolinė ataka įrodė, kad mažos, gerai treniruotos karių grupės gali pasiekti stulbinamų rezultatų, o Vokietija turėjo skirti daugiau išteklių savo okupuotų teritorijų apsaugai.

Siūlome pasižiūrėti dokumentinį filmą apie šią ataką: