Šį kartą panagrinėkime dar vieną evoliucijos mitą, naudojamą kreacionizmo idėjų pagrindimui. Ir kalbėsime apie labai mažus gyvus organizmus – bakterijas ir jų žiuželius.

Kas gi yra žiuželiai? Tai judrios citoplazmos ataugos, padedančios bakterijoms veiksmingai judėti (plaukti) skystoje aplinkoje ir, kiek lėčiau, standžių medžiagų paviršiumi. Reikia pripažinti, jog žiuželiai yra sudėtinga molekulinė mašina. Išsikišę iš daugelio bakterijų, jie panašūs į ilgus spiralinius propelerius, prisitvirtinusius prie juos sukančių motorų. 

Kiekvieną žiuželį sudaro apie 40 skirtingų baltymų. Kreacionizmo atšakos – protingos struktūros (angl. intelligent design) – šalininkai teigia, kad žiuželiai yra nenaudingi be nors vieno iš komponentų, tad tokia tobula ir alternatyvų neturinti struktūra negalėjo išsivystyti palaipsniui dėl mutacijų ir atrankos. Kitaip tariant, vienintelis žiuželių atsiradimo būdas galėjo būti protingo kūrėjo įsikišimas

Tačiau iš tiesų, net ir tokia sąvoka kaip „bakterijų žiuželiai“ yra klaidinanti. Mat nors dar lieka daug ką ištirti, jau žinoma, kad bakterijos turi tūkstančius skirtingų žiuželių, kurie ženkliai skiriasi savo forma ir netgi funkcija.

Skirtingi potėpiai

Geriausiai ištyrinėtuose Esherichia coli bakterijų žiuželiuose yra apie 40 skirtingų baltymų. Ir tik 23 iš jų yra bendri visų kitų, kol kas ištyrinėtų, bakterijų žiuželiams. Arba „dizaineris“ sukūrė tūkstančius žiuželių variantų, arba, kitaip, nei teigia kreacionistai, evoliucija sugebėjo įtakoti ženklius pakeitimus žiuželių mechanizme, tuo pačiu nesutrikdant pagrindinių jo funkcijų.

Iš tų 23 baltymų, vos du yra randami tik žiuželiuose. Kiti labai panašūs į baltymus, ląstelėje atliekančius kitas funkcijas. Tai reiškia, kad didžioji dalis komponentų, būtinų žiuželiams, jau galėjo būti bakterijose prieš atsirandant šiai struktūrai.

Atrasta, kad kai kurie tipiški žiuželio komponentai – motoras, „propelerio“ išleidimo mechanizmas ir primityvi krypties kontrolės sistema – ląstelėje gali atlikti kitas naudingas funkcijas, tarkim, baltymų eksporto.

Kintantis mastelis

Buvo iškelta idėja, kad žiuželiai išsivystė iš baltymų eksportavimo sistemos. Bėgant laikui, ši sistema galėjo prisitaikyti bakterijos pritvirtinimui prie paviršiaus, švirkšdama lipnų siūlą. Jonų siurblys, naudotas medžiagų pašalinimui iš ląstelės, galėjo pakisti, suformuodamas besisukančio motoro pagrindą. Bet kokios asimetriškos gijos sukimas stumtų ląstelę ir teiktų jai didžiulį pranašumą prieš nejudrias bakterijas – tokia žiuželių evoliucinė pakopa galėjo išsivystyti prieš dabartines Esherichia coli spiralines gijas.

Galiausiai kai kurių bakterijų žiuželiai susijungė su egzistavusiomis judėjimo reguliavimo sistemomis, reaguojančiomis į aplinką. E. Coli atveju, judėjimo reguliavimo sistema veikia, keisdama žiuželio sukimąsi iš judančio prieš laikrodžio rodyklę į pagal laikrodžio rodyklę arba atvirkščiai, dėl ko ląstelė apsiverčia ir pajuda kita kryptimi.

Tačiau be laiko mašinos gali niekada nepavykti įrodyti, kad būtent taip ir išsivystė žiuželiai. Tačiau, jau ir esami atradimai, kurie aiškiai parodo, jog žiuželiai labai skiriasi ir bent kai kurie komponentai ir baltymai, iš kurių jie sudaryti, gali atlikti ir kitas funkcijas ląstelėje, rodo, kad jie nėra „nesupaprastinamai sudėtingi“.

Žiūrint plačiau, tas faktas, kad šiandienos biologai negali pateikti išsamios ataskaitos apie kiekvienos struktūros ar organizmo raidą, nieko neįrodo sukūrimo ir evoliucijos teorijų ginče. Biologija tebėra savo kūdikystėje, o net tada, kai mūsų supratimas apie gyvybę ir jos istoriją bus daug nuodugnesnis, mūsų galimybės atkurti prieš milijardus metų vykusius įvykius bus ribotos.

Pagalvokite apie akmeninę arką: kaip galima įrodyti jos pastatymo būdą, jei matome tik galutinį arkos vaizdą? Ar bus įmanoma įrodyti, kad statytojai naudojo medinius pastolius, kol arka buvo statoma? O jei tokių įrodymų nepavyks surasti, ar tai reikš, kad statytojai akmenis nulevitavo į vietą?

Tokiais atvejais reikėtų prisiminti Orgel’o Antrąją taisyklę: „Evoliucija protingesnė, nei tu.“