Didžiausias ankstyvojoje visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai.

„El Gordo“, kas išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“, pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto. Dabar visatai yra maždaug 13,7 mlrd. metų. 

Galaktikų telkinio masė yra maždaug 2 kvadrilijonus (o tai 2 su 15 nulių) didesnė nei Saulės, tad tai yra „masyviausias žinomas telkinys tolimojoje visatoje“, rašo SPACE.com. 

Galaktikų telkiniai susiformuoja susiliejant mažesnėms galaktikų grupėms. Šie vyksmai priklauso nuo visatoje esančio tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos kiekio, taigi gali suteikti žinių apie šias mįsles. 

Manoma, kad tamsioji energija sudaro iki 73 proc. visos visatos masės ir energijos, be to, ji lemia vis greitėjantį visatos plėtimąsi. Iki šiol tiesiogiai neaptikta tamsioji medžiaga sudaro iki 23 proc. visos medžiagos ir energijos visatoje. Tą mokslininkai nustatė studijuodami jos gravitacinį poveikį galaktikoms. Įprasta medžiaga, sudaranti žmones, planetas ir žvaigždes, visatoje užima vos 4 proc. 

„El Gordo“ aptiktas naudojant NASA „Chandra“ rentgeno spindulių kosminę observatoriją ir Atakamos kosmologijos teleskopą Čilėje. 

„El Gordo“ esančios dujos gali pasiekti ypač aukštas – 200 mln. laipsnių Celsijaus – temperatūras, rodo „Chandra“ ir Europos Pietinės observatorijos Labai didelio teleskopo Čilėje surinkti duomenys. 

„Šis telkinys yra masyviausias, karščiausias ir skleidžiantis daugiausiai rentgeno spindulių iš visų telkinių, esančių tokiu atstumu ir toliau“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Felipe Menanteau iš Rutgerso universiteto. 

Karštis bei tai, kad galaktikos telkinio viduje susibūrusios į dvi atskiras grupes, leidžia manyti, kad „El Gordo“ yra vieta, kur vyko audringas dviejų galaktikų telkinių susiliejimas. 

„Galaktikos telkinyje juda 4,8 mln. kilometrų per valandą greičiu“, – teigė J. P. Hughesas. 

Nors „El Gordo“ dydžio ir nuotolio telkinys yra labai retas dalykas, jis atitinka standartinį Didžiojo sprogimo kosmologijos modelį. Jis teigia, kad visata daugiausiai sudaryta iš tamsiosios medžiagos ir tamsiosios energijos, o pradžią jai prieš maždaug 13,7 mlrd. metų davė Didysis sprogimas. 

„Milžiniški galaktikų telkiniai kaip šis buvo kaip tik tai, ką siekėme surasti. Norime pažiūrėti, ar suprantame, kaip šie nepaprasti objektai formuojasi, naudodamiesi geriausiais šiuo metu prieinamais kosmologijos modeliais“, – kalbėjo J. P. Hughesas. 

Tolimesniuose tyrimuose mokslininkai galėtų bandyti modeliuoti, kaip „El Gordo“ tamsioji medžiaga atsiskiria nuo dujų. Tai galėtų pateikti esminių detalių apie tamsiosios medžiagos pobūdį, tvirtina mokslininkas.