Astronomai aptiko dvi mažas galaktikas, kurios, kaip manoma, skrieja aplink Paukščių Tako kaimynę Andromedą.

Anot mokslininkų, jos galėtų suteikti naujų žinių apie paslaptingąją tamsiąją medžiagą, rašo SPACE.com.

Naujai aptiktos nykštukinės galaktikos, pavadintos Andromeda 28 ir 29, yra dvi iš tolimiausių rastų Andromedos palydovinių galaktikų. Jos nuo Andromedos nutolusios per maždaug 600 tūkst. šviesmečių, o nuo Žemės jas skiria apytikriai 1,1 mln. šviesmečių.

Andromedos galaktika yra už maždaug 2,5 mln. šviesmečių. Tai Paukščių Takui artimiausia spiralinė galaktika. Kaip ir mūsų galaktiką, kaip ir Andromedą, supa daugybė nykštukinių palydovinių galaktikų.

Šios naujai atrastos nykštukinės galaktikos aptiktos naudojant naujus Slouno skaitmeninių dangaus tyrimų (angl. Sloan Digital Sky Survey) iš daugiau kaip trečdalio naktinio dangaus, duomenis.

Tyrėjų komanda, vadovaujama astronomo Erico Bello iš Mičigano universiteto, taip pat analizavo stebėjimų „Gemini“ šiaurės teleskopu Havajuose duomenis.

Anot tyrėjų, Andromeda yra arčiausiai Žemės esanti spiralinė galaktika. Už 600 tūkst. šviesmečių nuo jos esančios Andromeda 28 ir 29 yra 100 tūkst. kartų blankesnės ir plika akimi nematomos.

Šias nykštukines galaktikas vos galima įžiūrėti net dideliais teleskopais, teigė tyrėjai.

Šis atradimas gali padėti astronomams geriau suprasti tamsiąją medžiagą, kuri, kaip manoma, sudaro didžiąją dalį visatos masės. Nors tamsioji medžiaga tiesiogiai dar neaptikta, apie jos egzistavimą numanoma dėl jos gravitacinio poveikio matomai medžiagai. Manoma, kad dėl šios nematomos medžiagos įprasta medžiaga susitelkia į galaktikas, teigia mokslininkai.

„Šios blyškios, nykštukinės ir sąlyginai artimos galaktikos yra tikras kovos laukas, bandant suprasti, kaip tamsioji medžiaga veikia nedideliu mastu“, – teigė E. Bellas.

Vyraujanti hipotezė teigia, kad visos matomos galaktikos yra įsitaisiusios tamsiosios medžiagos pataluose, o kiekviename patale yra po galaktiką. Šios prognozės sutampa su didelių galaktikų stebėjimais, tačiau vis dar egzistuoja keletas nežinomųjų.

„Jos, atrodo, žlunga, kai kalbame apie mažesnes galaktikas. Modeliai prognozuoja daug daugiau tamsiosios medžiagos halų nei mes stebime galaktikų. Nežinome, ar taip yra dėl to, kad nematome visų galaktikų, ar dėl to, kad spėjimai yra neteisingi“, – teigė tyrime dalyvavęs Colinas Slateris.

Šio tyrimo rezultatai galėtų padėti astronomams susiaurinti tamsiosios medžiagos paieškas.

„Jaudinantis atsakymas būtų tas, kad tamsiosios medžiagos halų nėra tiek daug. Tai yra didelių pastangų šią paradigmą patikrinti dalis“, – kalbėjo E. Bellas.