Genetiškai modifikuotos ląstelės gali komunikuoti vienos su kitomis, tarsi jos būtų elektroninės grandinės.

Naudodama mielių ląsteles, mokslininkų grupė iš Gotenburgo universiteto Švedijoje žengė novatorišką žingsnį kompleksiškų sistemų kūrimo ateityje link, kad paties kūno ląstelės padėtų mums išlikti sveikiems, praneša „Science Daily“.

Tyrimas neseniai pristatytas moksliniame žurnale „Nature“. „Nors inžinerijos būdu gautos ląstelės negali dirbti kaip tikras kompiuteris, mūsų tyrimas nutiesia kelią sudėtingų konstrukcijų kūrimui iš šių ląstelių“, – sakė vienas iš jo autorių Kentaro Furukawa.

„Mes tikimės, kad ateityje bus įmanoma naudoti tokią pačią komunikaciją tarp ląstelių žmogaus kūne ir taip nustatyti sveikatos pokyčius. Taip pat tai padėtų kovoti su ligomis ankstyvoje stadijoje. Ląstelės veiktų kaip biojutikliai nustatant toksinus iš aplinkos organizme“, – pridūrė jis.  

Tyrimas suderina biologiją ir technologijas. Sintetinė biologija yra palyginti nauja tyrimų sritis. Esmė ta, kad tokios biologinių sistemų sandaros gamtoje nerasime. Pavyzdžiui, mokslininkai sėkmingai konstruoja daugybę skirtingų dirbtinių junginių, tokių kaip jungtuvai, generatoriai ir jutikliai.

Kai kurie iš šių dirbtinių tinklų gali būti panaudoti pramonės ar medicininiams tikslams. Nepaisant didelio šių dirbtinių jungčių potencialo, egzistuoja tam tikri techniniai apribojimai, nes šios sistemos individualiose ląstelėse retai veikia kaip tikimasi. Tai daro didelę įtaką rezultatams.

Naudodama mielių ląsteles, minėtoji mokslininkų komanda sukūrė sintetines grandines, paremtas bendravimu tarp ląstelių. Mielių ląstelės buvo genetiškai modifikuotos ir siuntė signalus kitoms. Įvairios ląstelės gali būti išdėstomos kaip „Lego“ kaladėlės, kad būtų sukurtos dar sudėtingesnės grandinės. Taip biotechnologija meta iššūkį kompiuterių pasauliui.