Naujoji kondensavimo technologija, kai vanduo išgaunamas iš dyzelinio variklio išmetamųjų dujų, yra tokia efektyvi, jog, teoriškai, sudeginus litrą dyzelino, būtų galima gauti litrą vandens. Papildoma nauda – kondensacijos metu iš dujų pašalinami teršalai. Tad nuo 65 iki 85 proc. vandens kondensato būtų galima perdirbti į geriamą vandenį, kuris, žinoma, galėtų būti naudojamas ir kitoms reikmėms.

Iki šiol prigalvota įvairiausių idėjų, kaip būtų galima sumažinti karių fizinę naštą. Tačiau iki šiol ne kažin ką pavyko nuveikti geriamojo vandens klausimu. O vanduo – vienas sunkiausių reikmenų, be kurio mūšiuose ilgai ištverti nepavyks. Oukridžo (Oak Ridge) nacionalinės laboratorijos darbuotojai pasiūlė problemos sprendimą, kuris galėtų sumažinti karių su savimi gabenamo vandens kiekį.

Naujosios vandens kondensavimo sistemos esmė – kapiliariškumo (angl. k. – „capillary action“) principu veikianti nauja neorganinė membrana. Išmetamosios dyzelinio variklio dujos leidžiamos pro keraminių vamzdelių su mikroskopinėmis angelėmis sistemą. Angelės susiurbia vandens garus, kurie vandens pavidalu išleidžiami kitoje vamzdelių pusėje.

Vandens kondensavimo sistema iš principo galėtų būti adaptuota – pavyzdžiui, išgauti vandenį iš šiluminių jėgainių išmetamų garų. Viena iš originalesnių sistemos pritaikymo nišų – montavimas naujos kartos dirižabliuose, kur kondensavimo sistema galėtų būti išnaudojama kaip balasto generatorius, įjungiamas tuomet, kai dirižabliu norima leistis žemyn.

Vandens išgavimas kondensacijos būdu – jokia naujovė. O ir išgauti vandenį iš išmetamųjų dujų yra mėginta ir anksčiau. Tačiau ankstesnės technologijos militaristinėje pramonėje pritarimo nesulaukė dėl to, jog siūlytose sistemose buvo neišvengiamas išmetamųjų dujų vėsinimas, kas reikštų papildomą įrangą, papildomą svorį ir menką efektyvumą. Naujoji kapiliariškumo principu veikianti kondensacijos sistema aušinimo procesų nereikalauja – vandens molekulės surenkamos net ir tuomet, kai šios yra garo pavidalo.