Mums atrodo, kad neblogai pažįstame gyvybę Žemėje, net jei dar vis atrandame naujų rūšių. Tačiau biologai dabar teigia, kad mes visiškai neturėjome kontakto su povandeninėmis gyvybės formomis, kurios užima net 60 proc. planetos paviršiaus.

Gyvybė, apie kurią čia kalbama, yra mikroorganizmai, gyvenantys vandenynų plutoje – giliai po Žemės vandenynų dugnu. Ten deguonies nėra, tad reikalingas organines medžiagas tenka pasigaminti vien iš vandens ir chemikalų bazalto uolienoje. Arhuso universiteto geomikrobiologas Markas Leveris, kartu su grupe mokslininkų tyręs gręžinius Ramiojo vandenyno šiaurės rytunėje dalyje, teigia, kad vandenynų plutoje egzistuoja didžiausia ekosistema visoje Žemės planetoje.

Mokslininkai nesitikėjo rasti mikroorganizmų taip giliai po planetos paviršiumi. Karšta, tanki terpė be deguonies neatrodo tinkama kurios nors rūšies gyvybei. Tačiau tiriant gręžinių bandinius pastebėta, kad sieros junginiai juose yra pasiskirstę netolygiai. Ten, kur vandenynų pluta yra naujesnė (šalia tektoninių plokščių sandūros), tų junginių yra daugiau, o senojoje plutoje jų yra beveik nelikę. „Tarsi kas juos būtų suvalgęs“, – sako mokslininkai.

Pradėjus ieškoti mikroorganizmų DNR paaiškėjo, kad gyvybės, naudojančios chemosintezę kaip energijos variklį, vandenynų plutoje išties esama.

Nors mes dar visiškai nepažįstame šios naujai atrastos gyvybės, jos egzistavimas atveria kelią naujoms teorijoms apie gyvybės atsiradimą itin atšiauriomis sąlygomis, be kontakto su deguonimi, o teiginiai apie tai, kad gyvybė Žemėje atsirado iš sudėtingų cheminių procesų karštoje, vulkaniškai aktyvioje pirmykštėje planetos epochoje, gauna stipresnį pagrindą, rašo žurnalas „Wired“.