Pasaulinės literatūros klasika tapusiame Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ferma“ žmogus ir kiaulė yra kone identiški.

Vargu ar autorius nuvokė, kaip arti tiesos jis buvo. Žurnale „Nature“ publikuojami naujausio ir išsamiausio kiaulės genomo tyrimo rezultatai byloja, kad kiaulės yra ne tik lengvai prijaukinami ir silpnybę maistui jaučiantys gamtos sutvėrimai – juos kamuoja dar ir žmogui būdingi genetiniai sutrikimai – taip pat ir Alzhaimerio, Parkinsono ligos bei nutukimas.

Anot tyrėjų, tolimesnės kiaulės genomo studijos gali atverti naujus kelius šių sunkių ligų gydymui.
„Kiaulės genome mums pavyko identifikuoti kur kas daugiau žmogiškųjų ligų nei galėjome tikėtis, tad, galima sakyti, kiaulės yra perspektyvus biomedicininių tyrimų modelis, - tvirtina tyrimui vadovavęs profesorius Martienas Groenenas (Martien Groenen).

Paradoksalu, tačiau šis tyrimas gali atskleisti, kaip ir kodėl žmonės prisijaukino kiaules ir augino jas maistui.

Nūdienių kiaulių protėviai, kilę iš Pietryčių Azijos, pamažu migravo po visą Euraziją. Jei triufelių šniukštinėjančios kiaulės pasaulyje garsėja unikalia uosle, kuria jos minėtą delikatesą aptinka, labai gali būti, kad žmonių dėmesį pirmosios kiaulės patraukė savo menku išrankumu maistui ir jo skoniui. Pasirodo, kiaulės turi gerokai mažiau skonio receptorių genų nei žmogus, todėl, pvz., saldumą jos suvokia visai kitaip nei žmogus.

„Kiaulės genomo supratimas gali leisti atsakyti į klausimą, kaip ir kodėl jas jaukinosi žmonės, - kalbėjo tyrimui vadovavęs Edinburgo universiteto (Škotija) profesorius Alanas Arčibaldas (Alan Archibald). – Galbūt dėl to, kad jos noriai šlamšdavo tai, kas visiškai netiko žmonių skrandžiams.“