Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai – 90 metų. Ta proga aptartos šios srities ateities perspektyvos.

Meteorologijos stočių aikštelės visame pasaulyje tokios pačios. Jose matuojama dirvos giluminė ir jos paviršiaus temperatūra,saulėtumas, kritulių kiekis, oro temperatūra, stebima daug kitų atmosferos reiškinių. Antrą dešimtį Vilniaus Meteorologijos stotyje dirbantis Leonidas Babelčius  sako, kad pastaruoju metu orų stebėtojo darbas labai keičiasi. Jei anksčiau eiti užrašyti duomenų reikėjo  kas tris valandas 8 kartus per parą, tai dabar šis darbas kompiuterizuotas ir rodmenis užrašo specialūs davikliai.

„Darbo vistiek bus. Reikės koduoti, žiūrėti debesuotumą ir žiemos metu daryti sniego nuotraukas geologams. Vasaros metu reikia atlikti kitus svarbius stebėjimus. Darbo išties daug“, – sakė Vilniaus meteorologijos stoties viršininkas Leonidas Babelčius.

Mat pasirodo,kad pasakyti, kokie debesys dangumi plaukia, gali tik stebėtojas, atėjęs į aikštelę.  Debesų formos jokia automatinė įranga nefiksuoja.

„Debesys parodo artėjančių oro masių tipus ir kaip keisis orai. Iš debesų formos galima spręsti, koks artėja frontas“, – aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vedėja Viktorija Čėglienė.

Užšifruoti duomenys iš Lietuvos meteorologinių, agrometeorologinių bei vandens matavimo stočių suplaukia specialius kompiuterius. Iš jų informacija keliauja į pasaulinį duomenų apsikeitimo banką, dalis perduodama dar ir Rusijai, Baltarusijai bei Latvijai. „Šios taip pat pasidalina Lietuvai aktualia informacija, pavyzdžiui apie Nemuną“, – tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdį pateikė hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji informatikė Zita Derenčienė.  

90-metį šiemet mininti Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pastaraisiais metais  savo stebėjimų tinklą sparčiai modernizuoja. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje, ilgai delsus, jau pastatytas ir dvigubos poliarizacijos meteorologinis radijo lokatorius.

„Būtent 10 metų, nuo 2000-tųjų, kada  buvo baigti radiolokaciniai stebėjimai, Lietuva Europoje buvo balta dėmė – mes neturėjome jokių radiolokacinių stebėjimų. O dabar, turėdami šį radarą, mes galėsime  įsijungti į Europos  radarų tinklą, į pasaulio šalių tinklą, į Baltijos  šalių tinklą. Taip pat planuojame pastatyti vieną radio lokatoriųVilniaus apylinkėse, kad jis apimtų visą Lietuvą“, – apie Lietuvos hidrometeorologijos praeitį ir ateitį kalbėjo hidrometeorologijos tarnybos direktorė Vida Augulienė

Naujos technikos dėka sinoptikų prognozės, sako, bus dar tikslenės. Nors sinoptikai jau ir dabar tvirtina,kad iš 100-to orų prognozių vienai parai nepasitvirtina vos 3.