Bendrai investicinis projektas siekė 3 mln. 190 tūkst. eurų, kurių daugiau nei pusė buvo kompensuota per Inovacijų agentūros finansavimo priemonę. Kalbėdama apie bendradarbiavimą su bendrove „Via Solis“, Inovacijų agentūros Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Inga Lukošiūnaitė teigia, jog pasinaudojusi ES struktūrinių fondų parama įmonė ne tik sukūrė integruotą sprendimą, bet taip pat sustiprino savo pranašumą tiek vietos, tiek tarptautinėse vertės grandinėse.

„Via Solis“ noras ne tik siekti plėtros ir inovacijų, užtikrinti savo, kaip lyderiaujančios saulės energijos sprendimų vystytojos poziciją pasaulyje, taip pat prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo puikiai atitinka Inovacijų agentūros misiją skatinti tvarų ir inovatyvų verslumą bei didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“, – sako Inovacijų agentūros Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė.

Inga Lukošiūnaitė. Įmonės nuotr.

Specialistė džiaugiasi, jog MTEP projektus vykdančios įmonės investuoja labai apdairiai, kruopščiai kuria, testuoja ir rinkai paruošia produktus, kurie neša grąžą ilgalaikėje perspektyvoje.

„Priemone „Eksperimentas“ skatinome Lietuvos verslus – investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingą MTEP, taip pat paskatinti įmonių plėtrą investuojant į MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą ir plėtrą. Taip pat suteikėme galimybes ir sukurtų produktų ir technologijų sertifikavimui. Tikime, kad moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra bei inovacijos – ypatingai svarbūs verslo konkurencingumo didėjimui bei gali tapti visos valstybės gerovės pagrindu“ – teigia specialistė.

Sparčiai vykstanti atsinaujinančios energijos plėtra

2009 m. įkurta fotovoltinių modulių gamintoja „Via Solis“ – ilgametę patirtį saulės energetikos srityje sukaupusi bendrovė, tiek privatiems, tiek verslo klientams siūlanti pažangius energetikos sprendimus. Iki šiol jų komanda gamino fotoelektrinius stiklas-stiklas modulius bei autonomiškai skaidrumą keičiantį termochrominį stiklą „Suntuitive“, o 2015-aisiais tapo antra įmone Europoje ir, ko gero, pasaulyje, pradėjusia pramoninę naujo tipo modulių gamybą.

Įmonės nuotr.

„Via Solis“ produktų vystymo vadovo Manto Zelbos teigimu, atsinaujinančios energijos nauda jau niekam nebekelia klausimų – kone kiekvienas žino, jog energija, pagaminta iš saulės, yra viena pigiausių, o saulės elektrinės įsirengimas ant nuosavų namų stogų jau tapo įprasta praktika. Tačiau nepaisant per pastarąjį dešimtmetį įvykusios sparčios plėtros, fotovoltikos pramonė ir toliau ieško sprendimų didesniam saulės modulių efektyvumui ir pritaikomumui.

Manome, jog per ateinančius kelerius metus perovskitų saulės moduliai bus gaminami pramoniniu būdu ir taps dar vienu technologiniu lūžiu fotovoltikos pramonėje.

„Besidomintys naujovėmis jau bus girdėję apie energiją gaminančius dažus, stiklo pertvaras ar langus. Sparčiai besivystant naujos kartos puslaidininkiams ir perovskitams, akivaizdu, jog judame ta kryptimi, kai ateityje energiją gamins daugelis paviršių – manome, jog per ateinančius kelerius metus perovskitų saulės moduliai bus gaminami pramoniniu būdu ir taps dar vienu technologiniu lūžiu fotovoltikos pramonėje“, – sako M. Zelba.

Sukurta technologija – vienintelė pasaulyje

Tačiau, anot jo, šių naujos kartos modulių gamyba turi savų iššūkių – puslaidininkių efektyvumą stipriai mažina aukšta temperatūra, deguonis ir drėgmė, todėl matydami jų potencialą ir panaudojimo iššūkius pramonėje, „Via Solis“ nusprendė sukauptą patirtį nukreipti naujos technologijos kūrimui. M. Zelbos teigimu, jų sukurta puslaidininkių užsandarinimo technologija yra vienintelė pasaulyje ir sprendžianti esminę naujos kartos saulės modulių problemą – ribotą tarnavimo laiką.

„Didžiausia šio projekto sėkmė ir unikalumas – sukurta pilno laminavimo skystu silikonu technologija. Jei iki šiol gamybos linijoje tarp dviejų stiklų dėdavome vieną plėvelę, fotovoltinius elementus ant jų, o tada antrą plėvelę ir stiklą, juos kelias valandas kaitindavome 160 laipsnių temperatūroje, tai dabar turime technologiją, kuri fotovoltinius elementus integruoti į modulį mums leidžia kambario temperatūroje. Žinoma, ne viską pavyko iki galo padaryti taip, kad energijos nereikėtų visai, bet pagaliau turime technologinį procesą „draugišką“ organiniams puslaidininkiams ir perovskitams – to saulės modulių gamyboje dar niekam nepavyko padaryti“, – sako M. Zelba.

Partnerystė su vietos ir užsienio specialistais

Šio projekto įgyvendinimo metu „Via Solis“ bendradarbiavo tiek su Lietuvos, tiek ir užsienio partneriais – chemijos sprendimai buvo kuriami kartu su JAV chemijos pramonės lyderiu „Dow“, technologiniai sprendimai – Vokietijos automobilių pramonės automatizavimo įmonėse, o štai robotikos sprendimus įgyvendino Lietuvos įmonės „Kemek“ ir „Techvitas“.

Kalbėdamas apie naująją technologiją, M. Zelba teigia, jog šis sprendimas ne tik padidins naujos kartos puslaidininkių pritaikomumą ir ilgaamžiškumą, bet ir užtikrins didesnį modulio efektyvumą, gamybos metu sunaudos mažiau energijos, modulio savikaina bus kur kas mažesnė, o pats produktas – draugiškesnis aplinkai, nes jo utilizacija bus paprastesnė. Įmonė planuoja ne tik gaminti, bet ir komercializuoti technologinius sprendimus įmonėms, kurioms reikalinga patikima puslaidininkių apsauga.

Ateityje – ne pigesni, o aplinkai neutralesni produktai

Specialisto teigimu, projektų, kuriais siekiama tvarumo, gausa pasaulyje auga, netrukus vartotojai dažniau rinksis ne pigesnį, bet aplinkai neutralesnį produktą, todėl naujoji skysto silikono technologija bendrovei neabejotinai suteiks konkurencinį pranašumą.

Negana to, ši technologija leis ateityje integruoti fotovoltinius modulius ir į padidinto aplinkos poveikio zonas – pavyzdžiui, automobilių ar traukinių keliamą triukšmą slopinančias autostrados sieneles, nes iki šiol dėl transporto priemonių sukeliamos vibracijos to padaryti nebuvo įmanoma.