Tokia technologija nėra naujiena, tą galima padaryti 3D spausdintuvais. Jie pagal specialią programą suformuos dirbtinės mėsos skaidulas, kad galutinis produktas būtų panašus į tikrą mėsą.

„Sudėtingiausia sukurti naujos kartos produktus. Tai yra ištisinius, sveikus mėsos gabalus. Tam tikra prasme tai yra „Šventasis Gralis“, ne tik šios pramonės dalyviams, kurie norėtų produktą patiekti į rinką, bet ir vartotojams, kurie nori paragauti jautienos kepsnio, vištienos krūtinėlės ar kiaulienos nugarinės analogų“, – sakė „Novameat“ įkūrėjas ir vadovas Giuseppe Scionti.

Didžiausia problema – kaip tokios, tekstūruotos mėsos, pagaminti daug, šimtus, tūkstančius ar net milijonus kilogramų. Spausdinti atskirai kiekvieną gabalėlį užima per daug laiko ir yra per brangu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ispanai tvirtina, kad išsprendė ir šią problemą, tačiau savo technologiją akylai saugo ir niekam nerodo.

Galiausiai, svarbu, kad ispaniška vištiena, pagaminta iš pupelių baltymų, burokų ir saulėgrąžų aliejaus, jau naudojama Barselonos restoranuose. Pavyzdžiui, čia gaminamų „Bao“ bandelių su vištiena skonis, pasak klientų, geras. Taip pat kepama dirbtinė jautiena, kuri naudojama korėjietiškiems taco. Kita vertus, restorano šefas vis vien pasisako už tikrus produktus, net ir vegetarams.

Tam tikra prasme tai yra „Šventasis Gralis“.

„Manau, kad tikras maistas, pavyzdžiui, daržovės, kokios jos yra, paruoštos taip, kokios yra, su savo skoniu, bus populiaresnės. Aš tuo tikiu ir, manau, kad pasaulis nusipelno, jog tikras maistas būtų populiariausias produktas. Tačiau tai tikrai gera alternatyva žmonėms, kurie ieško, ko paragauti, kai ateina su draugais ir užsisako tokį patį patiekalą, gali patirti tokį patį skonį, bet nevalgydami mėsos“, – teigė „Clubhaus“ restorano savininkas Joel Bevin.

Pastaraisiais metais, kompanijos, kurios kuria ir gamina netikrą mėsą, sulaukė labai didelio dėmesio ir investicijų. Reikia nepamiršti, kad tokios mėsos gamyba iš augalinių žaliavų ne tik džiugina vegetarus, bet ir pasauline prasme galėtų labai rimtai padėti kovojant su klimato kaita. Mėsos gamyba dešimtis kartų daugiau teršia atmosferą nei augalininkystė.