JAV technologijų rinkos tyrimų bendrovė IDC paskelbė pirmojo šių metų ketvirčio kompiuterių prekybos duomenis, kurie rodo, kad asmeninių kompiuterių rinka smuko visais 14 procentų – daugiausiai per visą stebėjimų istoriją.

Vingių kompiuterių prekybos kreivėje būta ir anksčiau, tačiau dabar jos linija ėmė grėsmingai kristi žemyn. Gali būti, kad ji kris tol, kol pasieks tik tokį lygį, kuris patenkina tik pakaitinių kompiuterių, perkamų pasenusiems pakeisti, poreikį.

Įdomu, kad IDC vengia pripažinti asmeninio kompiuterio eros pabaigą – bendrovės ekspertai kaltės ieško Redmonde, kur įsikūrusi įtakingiausia AK rinkos bendrovė „Microsoft“. Pasak tyrimų bendrovės atstovų, kuriuos cituoja „Bloomberg“, vartotojams nepatiko „Windows 8“, tad jie lieka su ankstesnėmis operacinės sistemos versijomis, o tuo pačiu mažėja ir naujų kompiuterių poreikis.

„Windows 8“ gal ir galėjo šiek tiek prisidėti prie sumaišties asmeninių kompiuterių rinkoje, tačiau sunku patikėti, kad paslėpę „Start“ mygtuką septintadaliu nusmukdytumėme prekybą naujais kompiuteriais. Nykimo priežasčių reikėtų ieškoti gretimose lentynose – ten, kur sudėtos planšetės ir išmanieji telefonai.

Mobilieji interneto įrenginiai per kelis pastaruosius metus tapo gerokai spartesni. Jų vaizdo geba varžosi su nešiojamųjų ar net stacionariųjų kompiuterių, nepaisant santykinai nedidelio ekrano. Ne vienas jų jau turi dviejų branduolių procesorių – netrukus atsiras ir keturių ar dar daugiau. Pagrindinės saugyklos talpa dar nusileidžia standiesiems diskams kompiuteriuose, bet 64 GB (o tiek jau tikrai galime turėti kišenėje) kasdieniams dokumentams tikrai pakanka.

Panašu, kad vis dažniau potencialus pirkėjas užduoda sau klausimą: „kam man kompiuteris, jei galiu įsigyti planšetę?“. Iš tikrųjų – kam? Naršyti internete ir bendrauti su planšete galima, žaisti – irgi. Galima skaityti knygas ir dokumentus, galima kurti ir demonstruoti skaidres, galima daryti vis daugiau ir daugiau darbų, kurie dar visai neseniai buvo išskirtinė asmeninio kompiuterio „kompetencija“.

Planšetė yra lengvesnė, patogesnė naudoti, gerokai paprastesnė naujokams (jei sulaukėte 2 metų amžiaus – jau galite pradėti naudotis), reikalauja mažiau priežiūros. Kodėl ji negali pakeisti namų kompiuterio? Ypač jei kiekvienas šeimos narys turi savo?

Vyresnės kartos AK vartotojams tokia mintis gali pasirodyti visiška erezija. Pamename gi, kaip svarstėme, ar nebūtų naudinga namuose įkurti visą biurą su lazeriniu spausdintuvu, skeneriu ir kita periferine biuro technika. Tai negi dabar pasuksime visiškai priešinga kryptimi ir pakeisime visus tuos gremėzdus pora lentučių?

Būkime sąžiningi – ką tokio mes darome namuose, kad mums būtų reikalingas stacionarusis kompiuteris? Bandėme save apgauti, kad dirbsime rimtus darbus (ir tuo grindėme didesnes išlaidas pirkiniui), tačiau po metų kitų paaiškėjo, kad prie kompiuterio tik naršome, žaidžiame ar apsiperkame. Spausdintuvas dulka nenaudojamas, kaip ir visi kiti priedai, kuriuos kadaise susirinkome pagauti namų kompiuterizavimo entuziazmo.

Prisideda ir estetiniai motyvai. Stacionarusis kompiuteris, net apklijuotas spalvingais lipdukais, nėra itin dailus objektas. Tai dėžė, kuriai vis sudėtingiau surasti vietos namuose, ypač jei šeima sulaukia džiaugsmingo pagausėjimo. Iškeliavę atostogų paliekame AK namuose ir jaučiame apmaudą išsirinkę menkai mobilų technologinį sprendimą. Tiesa, dabar tai nebe problema, nes kišenėje turime telefoną.

Daugelis mūsų seniai jau pakeitė stacionariuosius AK namuose į nešiojamuosius. Prieš dešimtį metų, pamenu, buvo daug dvejonių, ar santykinai „silpni“ nešiojamieji su nedideliais ekranais gali išties patenkinti visus mūsų poreikius. Dabar tą patį svarstome nepatikliai apžiūrinėdami parduotuvių lentynose išrikiuotas planšetes. Žinoma, gali – ir patenkins, net jei pakeliui mūsų kompiuterijos vartojimas (ir vėl) šiek tiek pasikeis.

Planšetės neišstums visų asmeninių kompiuterių – anaiptol. Yra daugybė rimtų darbų, kuriems jie yra pats tinkamiausias įrankis: projektavimas, dizainas, vaizdo montažas ir panašiai. Jiems reikia ir didelio ekrano, ir labai didelės kompiuterio galios. Specialisto darbo vieta dar daug metų atrodys taip, kaip šiandien – kompiuteris, didelis ekranas, klaviatūra, kiti prietaisai.

Aš savo malonumui retkarčiais dirbu su trimate grafika, tad šiemet veikiausiai pirksiu naują stacionarųjį kompiuterį. Joks kitas man kol kas netinka ir veikiausiai netiks dar bent penkerius metus. Stacionariuosius namuose ir toliau turės tie, kieno namai yra pagrindinė darbo vieta. Galingi nešiojamieji ar stacionarieji kompiuteriai buvo, yra ir bus geidžiamas paauglių pirkinys – populiarūs koviniai ar nuotykių žaidimai tebereikalauja itin sparčių procesorių ir vaizdo plokščių. Nors jei šeima jau bus apsisprendusi atsikratyti „dėžių ir laidų“, žaidimų argumentas nebeturės jokio svorio...

Galimas dalykas, kad jau pasiekėme dar vieną kompiuterijos lūžį, po kurio po truputį stacionariuosius kompiuterius išlydėsime pas rašomasias mašinėles. Net jei susidomėjimas planšetėmis Lietuvoje dar nėra toks, kaip mūsų kaimynų.