Įtakingo JAV laikraščio ,,The Washington Post” žurnalistas Chriss Mooney, rašydamas apie klimato kaitos faktus ir mitus, uždavė klausimą – ,,kaip, domintis bet kuria politizuota, kontraversiška tema, atskirti mokslininkų įrodytas išvadas nuo tik moksliškai skambančios dezinformacijos?”
Domintis šiandienos klimato kaitos aktualijomis šis klausimas tampa iš tiesų svarbus. Internete, spaudoje, televizijoje ir knygose galima rasti neaprėpiamą kiekį informacijos, o mokslinio išsilavinimo neturinčiam skaitytojui, kasdien tampa vis sunkiau suvokti kurie faktai yra tikri, o kurie tik specialiai sukurti.
Pavyzdžiui, besiginčijant dviems šalims – mokslininkams, kurie įrodinėja, kad žmogaus veikla yra pagrindinis globalinio klimato atšilimą lemiantis veiksnys bei šio reiškinio skeptikams, žiniasklaidos auditorijai gali susidaryti nuomonė, kad šia tema spekuliuojama, kad nėra rimtų įrodymų, nes dažniausiai ir viena, ir kita pusės turi pakankamai logiškų argumentų oponentų nuomonei užginčyti.
Jeigu įprastai žiniasklaidoje dviejų nuomonių pateikimas yra naudingas, tai nušviečiant mokslinius klausimus jis gali tapti ir žalingu. Supriešinamos dvi skirtingos nuomonės, kurios tarsi turi vienodą svorį. Tačiau jeigu tos nuomonės mokslininko ir politiko, tai aiškiai suprantame, kad moksliniu aspektu jos nėra lygiavertės. Taigi, aptardama klimato kaitos ir globalinio atšilimo temas, žiniasklaida susiduria su specifinėmis problemomis.
Viešojoje erdvėje vis aktyviau įsiplieskiant diskusijoms klimato pokyčių tema gausėja ir vadinamųjų klimato kaitos mitų.
Straipsnių cikle duosime keletą patarimų, kaip orientuotis informacijos labirinte, tačiau, svarbiausia, akcenduodami faktinę medžiagą, aptarsime garsiausius ir daugiausiai atgarsio sulaukusius klimato kaitos mitus, pateiksime ekspertų komentarus. Tokiu būdu leisime kiekvienam iš jūsų pačiam susidaryti asmeninę nuomonę.
Mitas ar tikrovė?
Nr. 1 Globalinis klimato atšilimas neegzistuoja – juk nėra užfiksuota, kad vidutinė temperatūra kiltų visame pasaulyje.
Pradėsime nuo populiaraus diskusijų objekto, bene dažniausiai žiniasklaidoje sutinkamo klausimo – ar vyksta globalinis klimato atšilimas? Dažnai, pradėjus diskusiją klimato pokyčių tema, tenka susidurti su šiuo kertiniu klausimu. Nuomonės šia tema itin dažnai pasiskirsto į du frontus – pritariančiųjų ir kategoriškai neigiančiųjų. Taigi, vyksta globalinis atšilimas, ar toks reiškinys apskritai neegzistuoja?
Globalinis klimato atšilimas – tai sąvoka, kuri apibrėžia planetoje vykstančią specifinę klimato kaitą, kuomet pagrindinis šio pasikeitimo indikatorius yra kylanti Žemės planetos temperatūra. Tai antropogeninė klimato kaita, kaip manoma, daugiausiai susijusi su iškastinio kuro deginimu Žemėje.
Atrodytų, jog argumentas – nėra užfiksuota, kad vidutinė temperatūra kiltų visame pasaulyje – skamba įtikinančiai. Kaip galime kalbėti apie pasaulinį atšilimą, jeigu toks procesas stebimas ne visoje planetoje?
Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo prof. Arūno Bukančio, nors atšilimo tendencija visame Žemės rutulyje nėra tolygi (yra regionai, kuriuose atšilimas vyksta daug sparčiau negu kitose Žemės vietose pvz. Sibiras, yra regionų, kur atšilimas iš vis beveik nejaučiamas), tačiau per pastaruosius 160 metų vidutinė temperatūra visoje mūsų planetoje pakilo 0,8°C (konkrečiai, Šiauriniame pusrutulyje temperatūra pakilo 1°C.). Tokie yra matavimų duomenys.
Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio vidutinė metinė temperatūra taip ,,lipa” į viršų, kad atšilimo tendencija yra akivaizdi. Tokios aukštos temperatūros, kokia buvo vidutinė metinė temperatūra pvz. 2008 – aisiais metais, mes nebuvome užfiksavę per 240 metų.A. GalvonaitėKlausiame, ar toks, atrodytų, mažas pokytis turėtų kelti didelį rūpestį? ,,Ar daug yra 0,8°C? Paskaičiuokime, kiek temperatūra pasikeitė nuo paskutiniojo ledynmečio, kuris vyko maždaug prieš 18 000 metų.
Nuo to laiko iki XX a. Šiauriniame pusrutulyje temperatūra pakilo 5°C. Taigi, galime palyginti pokyčių greitį – per 18 000 metų – 5°C ir per 160 metų – 1°C. Tendencija akivaizdi – gana didelis tempas.”, - paaiškino klimatologas.
Visgi yra ir kitų rodiklių. Atšilimo tendenciją parodo ir ledo danga, jos mažėjimas. Pasak, profesoriaus, šis rodiklis svarbus tuo, jog jis lemia saulės spinduliuotės sugėrimą Žemės paviršiuje.
Per maždaug 30 metų ledo danga sumažėjo 30 proc. Ledo danga ne tik tirpsta, vienmečiai ledai susidaro vis plonesni. Kyla ne tik oro temperatūra, atšilimas vyksta ir vandenynuose, nors čia šie procesai dar nėra tokie spartūs kaip sausumoje.
Prof. Arūno Bukančio teigimu, reikia nepamiršti, jog globalinio atšilimo tendencija yra nustatyta, remiantis daugybe rodiklių, o ne vien tik temperatūra. ,,Tai nėra ekspertinis vertinimas, priimamas diskusijų metu. Yra atliekama vadinamoji klimato kaitos diagnozė remiantis instrumentiniais meteorologiniais stebėjimais, kurie apima ir atmosferą, ir vandenynus, ir sausumą.
Globaliu mastu šie stebėjimai vykdomi jau pora šimtmečių”, - sako profesorius. Pasak klimatologės dr. Audronės Galvonaitės, netikėti, jog globalinis atšilimas vyksta yra sunku. ,,Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio vidutinė metinė temperatūra taip ,,lipa” į viršų, kad atšilimo tendencija yra akivaizdi. Tokios aukštos temperatūros, kokia buvo vidutinė metinė temperatūra pvz. 2008 – aisiais metais, mes nebuvome užfiksavę per 240 metų, kuomet yra vykdomi temperatūros matavimai. Tai yra faktas”, - sako klimatologė.
Metinė oro temperatūra Vilniuje 1778 - 2010 m. Šaltinis: www.meteo.lt (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos).
Taigi, stebėjimų duomenys renkami jau ilgą laiką, analizuojamas spinduliuotės balansas, vėjuotumas, krituliai, atmosferos sudėtis, temperatūra, vandenynų cheminė sudėtis ir kiti veiksniai.
Temperatūros veiksnys dažniausiai minimas dėl to, kad yra bene seniausiai matuojamas klimato rodiklis. Labai svarbūs klimato tyrimų procese yra ir palydoviniai matavimai, pradėti taikyti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Jie suteikia galimybę gauti itin tikslius tyrimų duomenis, nes visas Žemės rutulys stebimas tolygiai. Pagal gautus rodmenis įvertinama klimato būklė ir nustatomos šilimo arba atšalimo tendencijos.
"Čia labai panašu, kaip ir medicinoje. Kuomet nueiname pas gydytoją mums yra atliekami tyrimai ir tik tada nustatoma diagnozė”, - vaizdžiai palygino prof. A. Bukantis. Pastaruosius du šimtmečius gaunami duomenys rodo tendencingą planetoje vykstantį atšilimą.
Per pastaruosius du šimtmečius atliekami įvairiausių klimato rodiklių matavimai rodo atšilimo tendencijas. Kaip teigia klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, ,,man nerūpi politika ir verslo interesai, aš tiesiog pasižiūriu į temperatūrines kreives ir matau, kas vyksta su klimatu”. Taigi, siekiant išvengti verslo ir politinių grupių manipuliavimo, informacija, kuri susijusi su klimato pokyčiais, verta pasidomėti konkrečiais mokslinių tyrimų ir stebėjimų duomenimis.
Pasaulinės vidutinės metinės temperatūros pokyčiai 1880 – 2010 m. Šaltinis: NASA GISS http://data.giss.nasa.gov/gistemp/graphs/
Diagnozė: globalinis atšilimas neegzistuoja – MITAS.
Naudingos nuorodos:
Skaitytojui, kuris nori realią situaciją išsiaiškinti pats, naudingiausia pasikliauti pirminiais informacijos šaltiniais, o ne faktų interpretacijomis. Taigi, visada yra naudinga pasidomėti mokslinių tyrimų rezultatais. Tuo labiau, jog dauguma tokių duomenų viešai prieinami internete.
Rekomenduojame:
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinis puslapis;
Duomenys apie vandenynų lygio pokyčius;
NASA GISS - temperatūros pokyčiai.
Populiarūs klausimai ir atsakymai apie klimato kaitą interaktyviame Guardian.co.uk projekte ,,Everything you need to know about climate change – interactive”.
Naujausi komentarai