Kosmose – viskas išvien. Lediniu kosminio vakuumo šalčiu sklinda masyvių žvaigždžių spinduliuotė, persmelkianti šaltus molekulinius debesis ir sukurdama fantastiškiausias struktūras. Viena iš tokių yra ūkas, primenantis greičiausiai mūsų planetoje bėgančio gyvūno – gepardo – profilį.

Gepardo profilis Kilio ūke (Kilio žvaigždynas) ©NASA, ESA, and the Hubble Heritage Project, STScI/AURA

Orbitinis teleskopas „Hubble“ šį reginį užfiksavo Kilio ūke, su kuriuo šiame rašinių cikle jau teko susipažinti. „Gepardas“ iliustracijoje – tai šviesmetį į erdvę nusidriekęs vandenilio ir dulkių debesis. Nuožmūs tarpžvaigždiniai vėjai ir galinga masyvių žvaigždių radiacija iš ūko medžiagos formuoja išties įstabias skulptūras. Jose kada nors gali gimti naujos žvaigždės.

Vaizdingų fragmentų nestokojantis Kilio ūkas nuo Žemės nutolęs per 7,5 tūkst. šviesmečių. Jis matomas pietų pusrutulyje esančiame Kilio žvaigždyne. Ši nuotrauka su „geopardo“ profiliu – tai dviejų fotokadrų kompozicija, vieną kurių „Hubble“ nufotografavo 2005 m. (buvo fiksuojamas vandenilio atomų švytėjimas), o kitą – 2010 m. (buvo fiksuojamas deguonies atomų švytėjimas).