Tvirtinimas, kad per laivo katastrofą pirmiausiai gelbėjamos moterys ir vaikai, tėra mitas, teigia mokslininkai. Jie išanalizavo 18 tokių nelaimių jūrose ir nustatė, kad vyrai dažniausiai gelbėjasi patys.

„Titaniko“ katastrofa, kai išgelbėta 70 proc. laive buvusių moterų ir vaikų, bet tik 20 proc. vyrų, – reta taisyklės išimtis, teigiama švedų tyrime, kuris skelbiamas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Anot jų, iš tiesų kapitonas ir įgula pirmiausiai linkę rūpintis savo pačių saugumu, vyrų galimybės išgyventi per katastrofą yra dvigubai didesnės nei moterų, o vaikai atsiduria blogiausioje padėtyje.

Tyrime naudoti duomenys iš jūrų katastrofų, įvykusių 1852–2011 metais, į kurias pateko 15 tūkst. keleivių ir įgulos narių iš daugiau kaip 30 skirtingų šalių.

Į analizę neįtrauktas Italijos kruizinis laivas „Costa Concordia“, kurio kapitonas susilaukė gausybės kritikos už tai, kad paliko nelaimės vietą dar prieš tai, kai buvo evakuota daugiau kaip 4,2 tūkst. keleivių. Per nelaimę žuvo 32 žmonės.

Tačiau rezultatai parodė, kad jo elgesys galbūt ir nebuvo toks neįprastas.

Istoriniai duomenys rodo, kad įgulos narių „galimybės išsigelbėti didesnės nei keleivių, ir tik 9 iš 16 kapitonų nuskendo kartu su laivais“, teigiama tyrime.

Tose nelaimėse, kur kapitonas ėmėsi vadovavimo ir perspėjo keleivius ir įgulos narius pirmenybę teikti vaikams ir moterims, jiems pasisekdavo geriau.

Kitais atvejais, „egoistiški žaidėjai normų laikosi tik tuomet, jei pažeidimų socialinės stigmos kaštai viršija paklusnumo kaštus“, teigiama tyrime.

Kalbant apie „Titaniką“, kapitonas nurodė pirmiausia gelbėti moteris ir vaikus, be to, buvo pranešimų, kad pareigūnai šaudė į vyrus, kurie šio nurodymo nesilaikė.

Moterys didesnes galimybes išgyventi nei vyrai turėjo tik dviejose tirtose katastrofose – 1912 metais nuskendus „Titanikui“ ir 1852 metais, kai Indijos vandenyne nuskendo britų laivas „Birkenhead“.

11 kitų katastrofų išgyveno žymiai mažiau moterų nei vyrų, o likusiose penkiose ryškių skirtumų tarp išsigelbėjusių moterų ir vyrų nebuvo.

Kai tyrėjai dėmesį sutelkė į britų laivų katastrofas, jie nustatė, kad moterims sekėsi daug prasčiau nei vyrams, nors britų laivuose nurodymas pirmiau gelbėti moteris ir vaikus duotas dažniau.

„Tai prieštarauja įsitikinimui, kad britai galantiškesni nei kitų tautybių vyrai“, – teigia tyrimo autoriai Mikaelis Elindera ir Oscaras Erixsonas iš Upsalos universiteto Ekonomikos departamento.

Jie taip pat pažymėjo, kad panašios išvados gautos ir kituose žmogaus elgesio per stichines nelaimes tyrimuose.

„Tai, kas nutiko „Titanike“, paskatino neteisingai vertinti žmonių elgesį per katastrofas“, – tvirtina tyrėjai.