Daugelį metų nevaloma Lėvens upė baigia apželti, jos dugne susikaupęs dumblas ir perteklinė augmenija stabdo natūralų vandens tekėjimą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad per Pasvalį tekančios upės dugne susikaupusio dumblo ir sąnašų storis siekia nuo 0,2 iki 0,9 m.

Atsižvelgusi į tyrimų rezultatus Pasvalio rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti projektą „Lėvens upės būklės gerinimas Pasvalio mieste“, o Panevėžio rajono savivaldybė – projektą „ Lėvens upės baseino vandens telkinių sutvarkymas“. Šiam tikslui abi savivaldybės lėšų gavo iš ES Sanglaudos fondo.

Panevėžio rajone Lėvuo turi būti sutvarkytas ties Piniava ir ten, kur susilieja su Sanžile. Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Sigitos Bivainienės teigimu, panevėžiečiai daugiausia dėmesio skirs sankirtai su Sanžile. Kadangi visai šalia teka Nevėžis, nuspręsta panaikinti čia esančią salą, nes tarp šių upių tolygiau pasiskirstys vanduo. Bus išvalytas dumblas, kurio sluoksnis kai kuriose vietose siekia metrą, išvalyta nereikalinga augmenija, išvirtę medžiai.

Pasak specialistės, sutvarkius pakrantes atsivers didesnės rekreacijos galimybės. Įgyvendinant šį projektą numatoma išvalyti 3,24 km ilgio Lėvens upės ruožą, Piniavoje ir Berčiūnuose bus įrengti gražūs paplūdimiai. Projektą planuojama baigti 2012 metais.

Pasvalio rajono savivaldybė upę valo mieste. Pasak Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto ekologo Algimučio Balčiūnaičio, per daugelį metų susikaupęs dumblas ir perteklinė augmenija teršė ne tik upės pakrantėse įsikūrusį Pasvalio miestą, bet ir kenkė žuvų populiacijai. Upės valymui ES Sanglaudos fondas skyrė beveik 2 milijonus litų. Lėvens upė valoma nuo užtvankos mieste iki apvažiavimo tilto prie Pasvalio girininkijos. 2,85 km ilgio upės vagos ruože bus išvalyta perteklinė augmenija ir dumblas. Numatoma išsiurbti ir pašalinti daugiau kaip 8 500 kubinių metrų dumblo, 1 100 kubinių metrų įvairių žolių. Bus tvarkomos ir upės pakrantės: iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai.

Šis projektas – specifinis, jo įgyvendinimui nemažos įtakos turi gamtinės sąlygos, įvairūs ribojimai, todėl, ekologo teigimu, didelė dalis darbų atliekama rankiniu būdu ir iki bei po žuvų neršto. Nereikalinga upės augmenija bus ne raunama, o šienaujama. Pasak A. Balčiūnaičio, mokslininkai nustatė, jog raunant augalų šaknys dar labiau išplinta.

Aplinkosaugininkų teigimu, Lėvens upės Pasvalio mieste ir Panevėžio rajone valymas yra didelis ir brangus darbas, kuris turėtų būti užbaigtas iki 2013 metų spalio 31 dienos.