Sausra didžiojoje Europos dalyje greičiausiai užsitęs bent iki birželio, teigia orų prognozių sudarytojai.

Dalis centrinės Europos teritorijų nuo šių metų vasario iki balandžio sulaukė tiek lietaus, kiek sudarytų tik apie 40 proc. vidurkio, skaičiuojamo pagal duomenis nuo 1951 iki 2000-ųjų metų. Net ir srityse, kur drėgmės daugiausia, lietaus teiškrito sulig 80 proc. normos, praneša „Reuters“.

Tarp labiausiai paveiktų šalių - Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, kuriose sausra kenkia derliams.

Gegužės pradžioje kai kurie orų prognozių sudarytojai manė, kad smarkesnis lietus nulis iki mėnesio pabaigos. Tačiau, nors pastarosiomis dienomis kiek palijo Vokietijoje, Prancūzijoje, didesnio lietaus iki šiol nesulaukta ir dulkėti didžiausių Europos javų augintojų laukai toliau džiūva.

„Telvent DTN“, JAV įsikūrusi kompanija, pateikianti orų prognozes verslo įmonėms, skelbia mananti, jog Europos javų auginimo širdyje bus tik pavienių, nestiprių liūčių, negalėsiančių kompensuoti ligšiolinių sausų mėnesių.

„Augantiems javams Prancūzijoje ir Vokietijoje reikia daugiau lietaus“, - pirmadienį nurodė „Telvent DTN“.

Aukšto slėgio laukai, kurie į žemyninę Europą atneša sausus orus, šiuo metu nerodo pasitraukimo ženklų, išskyrus šiauriau esančias sritis, kuriose auginama mažai javų, nurodo Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras (ECMWF).

Sunkumų dėl sausų orų šiuo metu patiria ir JAV javų augintojai.

Dėmesys kritulių trūkumui šiemet didesnis nei bet kada po pernykščių gaisrų Rusijoje ir Ukrainoje, dėl kurių pašoko pasaulinės kviečių ir kito maisto kainos.

Kai kuriose studijose, iš atliktų po 2003 metų karščio bangos Europoje, teigiama, jog jei būtų daugiau žinota apie palyginti sausą žemyno dirvą pavasarį, meteorologai būtų galėję žymiai geriau nuspėti ekstremalias temperatūras po kelių mėnesių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos naujausiais duomenimis, Lietuvoje pirmojo gegužės dešimtadienio pabaigoje viršutinis dirvožemio sluoksnis buvo sausas, kai kur apysausis arba normaliai drėgnas. Tačiau, nors krituliai iškrisdavo beveik kiekvieną dieną, viršutiniai dirvos sluoksniai ir toliau sausėjo – normaliam augalų vystymuisi drėgmės iki 20 cm gylio trūko visuose šiauriniuose, rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose. Pusmetrio gylyje nežymus drėgmės trūkumas atsirado kai kuriuose šiauriniuose rajonuose. Tuo metu gilesnieji dirvos sluoksniai visoje šalyje yra prisotinti ar nežymiai persotinti drėgmės.