Danijos karalystei priklausančiame Fererų salyne stūkso Litla Dimun salelė. Ši ypatinga ne tik tuo, kad yra mažiausia ir vienintelė neapgyvendinta, bet ir tuo, kad ji beveik kasdieną „užsideda debesų kepurę“.

Tokio tipo debesys vadinami lęšiniai (arba lenziniai), nes labai primena išgaubtą lęšį. Šie debesys būna nejudantys, o kai susiformuoja apie kalną, atrodo lyg šis turėtų kepurę.

Sala yra vos 100 hektarų dydžio. Pietinė jos dalis atrodo kaip didžiuliai laiptai. Litla Dimun viršūkalnė siekia 414 metrų aukštį.

Įdomu ir tai, kad saloje niekada negyveno žmonės. Nuo pat jos pirmo paminėjimo normanų Sagose (XIII a.), istorijos šaltiniai mini tik vietines avis. Kartais vietiniai kitų salų ūkininkai atgabena čia pasiganyti ir savąsias augintines, tačiau dėl aukštų uolų, išsilaipinti saloje galima tik esant tobulam orui ir beveik nuliniam bangavimui.

Istorija mini ir vieną įdomų įvykį. 1918 m. prie salos sudužo mažas danų laivas. 6
jūreiviai buvo priversti plikom rankom ropštis į olas ir mėginti pagauti avis, kad nemirtų iš bado. Vargais negalais jiemsp avyko sučiupti pora avių. Pasakojoma, kad jos buvo tokios riebios, kad jūreiviams pakako maisto ištisoms dviems savaitėms, kol pagaliau juos išgelbėjo praplaukiantis laivas.