Pastaraisiais dešimtmečiais jūrų gelmių tyrinėtojai aukštyn kojom apvertė mūsų supratimą apie tai, kas galėtų gyventi giliausiose pasaulinio vandenyno vietose, atskleisdami, jog atokiausiuose okeanų dugno užkaboriuose gyvybė tiesiog klesti. Tad lyg ir neturėtų stebinti, jog Kalifornijos universiteto, Skripso okeanografijos instituto (San Diegas, JAV) tyrėjai giliausioje pasaulinio vandenyno vietoje – Marianų įduboje – aptiko amebų. Tiesa, jos – neeilinės: šių vienaląsčių organizmų skersmuo siekia net 10 cm.

Ksenofijoforijos (angl. – „Xenophyophores“) – vienaląsčiai organizmai, gyvenantys ypatingai giliuose vandenyse. Tačiau jų niekada nėra tekę aptikti tokiame gylyje, kokio yra Marianų įduboje esanti Sirenos gelmė (10,6 km po vandeniu). Ankstesnysis ksenofijoforijoms priklausęs gilumų rekordas buvo 7,6 km.

Mokslininkai milžiniškų amebų aptiko Sirenos gelmėn (angl. – „Sirena Deep“) nuleidę savarankiškai grimztančius ir iškylančius gilavandenius aparatus – sferas su storomis stiklinėmis sienomis, atlaikančiomis slėgį, prilygstantį aštuonioms tonoms į kvadratinį colį. Šis povandeninio aparato parametras daug pasako apie tai, kokios sąlygos yra tokioje gelmėje. Tokiame kontekste faktas, jog ten gyvena net 10 cm dydžio vienaląsčiai, skamba išties įspūdingai.

Maža to, yra žinoma, jog ksenofijoforijos veisiasi toje terpėje, kur gyvuoja daugybė įvairiausių kitų gyvybės formų. Kitaip tariant, vietos, kuriose „renkasi“ ksenofijoforijos, virsta įvairovės nestokojančiomis ekosistemomis. Tad neturėtų stebinti ir tai, jog ta pati tyrėjų grupė Sirenos gelmėje aptiko ir kitą pasaulio rekordininkę – giliausiai gyvenančią medūzą.