Naujas žemėlapis parodė, kad titano rūdos Mėnulyje yra maždaug 10 kartų daugiau nei Žemėje. Tad vieną dieną palydove gali atsirasti kasybos kolonija.

Šis atradimas padarytas naudojant JAV palydovą „Lunar Reconnaissance Orbiter“, tyrinėjusį Mėnulį naudojant septynių skirtingų ilgių šviesos bangas, praneša naujienų agentūra AFP. 

Tyrimą atlikę Markas Robinsonas iš Arizonos valstijos universiteto ir Brettas Denevi iš Johno Hopkinso universiteto palydovo surinktuose duomenyse ieškojo užuominų, kada išauga ultravioletinės ir matomos šviesos santykis. 

Šį požymį jie išskyrė naudodami „Apollo 17“ astronautų 1972 metais į Žemę pargabentus Mėnulio uolienų pavyzdžius ir vietovės, kur aparatas buvo nutūpęs, nuotraukas, kurias padarė kosminis teleskopas „Hubble“. 

„Žiūrint į Mėnulį, jo paviršius atrodo pilkų atspalvių, bent jau žmogaus akiai. Tačiau turint tinkamus instrumentus, Mėnulis gali tapti labai spalvingas. Mėnulio jūros vietomis yra raudonesnės, vietomis – mėlynesnės“, – aiškino M. Robinsonas. 

„Šie spalvų skirtumai, nors ir sunkiai pastebimi, mums pasako daug svarbių dalykų apie Mėnulio paviršiaus cheminę sudėtį ir evoliuciją. Jie rodo titano ir geležies paplitimą, o taip pat dirvožemio brandą“, – pridūrė mokslininkas. 

Titanas savo tvirtumu prilygsta plienui, tačiau yra beveik dvigubai lengvesnis. Dėl to šis metalas yra labai paklausus ir taip pat labai brangus. 

Žemėje titano aptinkama maždaug 1 proc. panašaus tipo rūdų. Naujas Mėnulio žemėlapis rodo, kad jo   jūrose titano kiekiai svyruoja nuo 1 iki 10 proc. Mėnulio aukštumose paplitimas siekė 1 proc. 

Apie tai paskelbta Prancūzijoje vykusioje konferencijoje, kurioje pirmą kartą dalyvavo Europos planetų mokslo kongreso ir Amerikos astronomų draugijos Planetų mokslų skyriaus atstovai. 

„Mėnulio titanas dažniausiai aptinkamas minerale ilmenite, mišinyje, susidedančiame iš geležies, titano ir deguonies. Ateities kalnakasiai, gyvenantys ir dirbantys Mėnulyje, galėtų ilmenitą suskaldyti ir išgauti šiuos elementus“, – teigiama konferencijos pranešime spaudai.