Tai sudėtingas klausimas, kuris glumino žymiausius mokslininkus ir net nepasidavė tokiems didiems mąstytojams kaip Aristotelis.

Tačiau galiausiai mokslininkus taip įsiutino neįminta mįslė, kodėl karštas vanduo užšąla greičiau nei šaltas, kad jie atsakymą pateikusiam asmeniui žada piniginį atlygį, rašo britų „Daily Mail“.

Britanijos Karališkoji chemijos draugija pasiūlė 1 tūkst. svarų (4,3 tūkst. litų) premiją tam, kuris pateiks įtikinamą šio reiškinio paaiškinimą.

Mokslinė problema, kuri pavadinta Mpembos efektu, buvo neįveikiama ir Francis Baconui bei Rene Descartesui.

Tokį pavadinimą problema gavo 1968 metais, kai Tanzanijos studentas Erasto Mpemba ją pateikė jo mokykloje viešėjusiam dėstytojui.

E. Mpemba, kuris šią problemą tyrinėjo penkerius metus, profesoriaus Deniso Osborne`o iš Dar es Salaamo universiteto paklausė: „Jei paimi dvi vienodas talpas su vienodu vandens kiekiu, tačiau vienas jų yra 35, o kitas 100 laipsnių, ir įdedi juos į šaldiklį, tas, kurio temperatūra buvo 100 laipsnių Celsijaus, užšąla pirmas. Kodėl?“

Profesorius nesugebėjo atsakyti į pateiktą klausimą, o kitais metais paskelbė šiai problemai skirtą straipsnį, kuriame ją vadino „Mpembos efektu“.

Karališkosios chemijos draugijos atstovas ryšiams su visuomene Brianas Emsley teigė, kad premijos laimėtojas „turės pateikti įtikinančius argumentus ir pasitelkti kūrybinį mąstymą“.

Manoma, kad prie šio reiškinio prisideda daug įprastų fizikinių efektų, tačiau galutinai taip ir nepavyko įrodyti, kad kuris nors jų būtų šio reiškinio priežastimi.

Efektui paaiškinti siūlytos garavimo, konvekcijos ir peršaldymo teorijos, tačiau ši problema vis dar lieka neišspręsta.

Visuomenės atstovai savo paaiškinimus gali pateikti iki liepos 30 dienos. Jie varžysis su mokslininkais iš viso pasaulio, kurie taip pat bandys įminti šią mįslę.