Mūsų galaktika juda link savo artimiausios kaimynės - Andromedos galaktikos, o jųdviejų tiesioginis susidūrimas turėtų įvykti po 4 mlrd. metų, ketvirtadienį pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

Astronomai jau seniai kėlė prielaidas, kad abiejų galaktikų susidūrimas neišvengiamas, tik nebuvo žinoma, kokio masto gali būti šis įvykis, o jo laikas buvo prognozuojamas po 3-6 mlrd. metų.

Tačiau po daugelį metų trukusių „nepaprastai tikslių“ stebėjimų NASA kosminiu teleskopu „Hubble“, fiksuojant Andromedos galaktikos judėjimą, buvo „pašalintos bet kokios abejonės, kad jai lemta susidurti ir susilieti su Paukščių Taku“, sakoma NASA pranešime.

„Iki šio smūgio lieka 4 mlrd. metų“, - pridūrė tyrėjai.

Kaip pranešama, po pirminio kontakto praeis dar apie 2 mlrd. metų, kol abi galaktikos „visiškai susilies, veikiamos gravitacijos, ir persiformuos į vieną elipsinę galaktiką, panašią į dažnai matomas aplinkinėje visatoje“.

Abiejose galaktikos žvaigždės yra labai nutolusios viena nuo kitos, todėl jų susidūrimai mažai tikėtini, tačiau jos bus „nusviestos skirtingomis orbitomis aplink naują galaktikos centrą“.

Mokslininkai seniai žinojo, kad Andromedos galaktika, dar žinoma kaip M31, juda mūsiškės Paukščių Tako galaktikos link 402 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, kuriuo nuo Žemės iki Mėnulio būtų galima nuskristi per valandą.

Tačiau šio susidūrimo pobūdis priklauso nuo galaktikų šoninio poslinkio viena kitos atžvilgiu, o ši trajektorija buvo nežinoma ilgiau nei 100 metų, kol buvo išanalizuoti naujausi „Hubble“ stebėjimų duomenys.

„Tai buvo pasiekta pakartotinai stebint pasirinktus galaktikos regionus per 5-7 metų laikotarpį“, - sakė Baltimorėje įsikūrusio Kosminio teleskopo mokslo instituto astronomas Jay Andersonas.

Andromedos galaktiką pirmasis paminėjo Persijos astronomas Abd al Rahmanas al Sufi, 964 metais apibūdinęs ją kaip „mažą debesėlį“.

„Pagal blogiausio scenarijaus imitaciją M31 įsirėžia tiesiai į Paukščių Taką, o žvaigždės išsklaidomos skirtingomis orbitomis, - sakė Gurtina Besla iš Niujorke įsikūrusio Kolumbijos universiteto. - Žvaigždžių telkiniai abiejose galaktikose išblaškomi, o Paukščių Takas praranda plokščio blyno, kuriame daugumos žvaigždžių orbitos yra beveik apskritos, pavidalą.“

„Galaktikų branduoliai susijungia, o žvaigždės nuskrieja atsitiktinėmis orbitomis, sukurdamos elipsės pavidalo galaktiką“, - pridūrė mokslininkė.