Orbitos sekimo ekspertai nustatė, kad NASA palydovas į Žemės orbitą pateko virš Ramiojo vandenyno, 14,1 laipsnio Pietų platumos ir 170,2 laipsnio Vakarų ilgumos.

Visos nuolaužos, kurios nesudegė, turėjo nukristi į atvirą vandenį, teigia JAV kosmoso agentūra.

Teigiama, kad 6 tonas sveriantis kosminis aparatas į atmosferą pateko 4.01 val. Grinvičo laiku (7.01 val. Lietuvos laiku), praneša BBC.

Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl. Upper Atmosphere Research Satellite – UARS) buvo didžiausia NASA tyrimų platforma, kuri per pastaruosius 30 metų nekontroliuojamai sugrįžo į Žemę.

Palydovo kelionė atgal sulaukė daug dėmesio visame pasaulyje. UARS krytį stebėjo JAV jungtinių kosmoso operacijų centras Vandenbergo karinių oro pajėgų bazėje Kalifornijoje.

Šeštadienį, kai palydovas nukrito, Jungtinių kosmoso operacijų centras paskelbė apskaičiavęs, kad UARS į Žemės atmosferą sugrįžo 4.16 val. Grinvičo laiku (7.16 val. Lietuvos laiku). Atlikus tolesnę analizę, šis laikas paankstintas 15 minučių, o tai reiškia, kad palydovas krito daug toliau nuo šiaurės Amerikos pakrantės nei manyta iš pradžių.

Modeliavimai leidžia manyti, kad Žemės paviršių galėjo pasiekti apie 500 kilogramų nuolaužų, kurios galėjo pasklisti 800 kilometrų. Jei naujausia analizė yra teisinga, galima teigti, kad visos nuolaužos nukrito į vandenyną.

„Turime didelio tikslumo vertinimus, pagrįstus daugybe duomenų, tad esame tuo labai labai tikri. Kadangi UARS į Žemės atmosferą pateko virš Ramiojo vandenyno vidurio, mažai tikėtina, kad kas nors iš tiesų tai matė“, – teigė NASA orbitinių kosmoso nuolaužų mokslininkas Nickas Johnsonas iš NASA Johnsono kosmoso centro Hjustone.

750 mln. JAV dolerių kainavęs palydovas paleistas 1991 metais. Jis tyrė Žemės ozono sluoksnį. 2005 metais kosminis aparatas nurašytas.

Stebėjimo stotys kas dieną užfiksuoja mažiausiai vieną iš kosmoso nekontroliuojamai krentančią kosminę nuolaužą. Kas savaitę vidutiniškai užfiksuojama po vieną į Žemės atmosferą grįžtantį sveiką kosminį aparatą ar raketą.

UARS dydžio objektas pasitaiko maždaug kartą per metus. Daug didesni objektai, tokie kaip kosminės stoties krovininiai laivai, iš orbitos grįžta keletą kartų per metus, tačiau juose įrengtos važiuoklės, nukreipiančios juos virš Pietų vandenyno, kur jie ir nukrinta.