JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) penktadienį paleis milijardą dolerių kainavusį saulės energijos varomą kosminį zondą, kuris po penkerių metų turėtų pasiekti Jupiterį ir padėti daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos sandarą.

Zondą į orbitą iškels raketa nešėja "Atlas V", kuri startuos iš Floridoje esančios Kanaveralo kyšulio oro pajėgų stoties 11 val. 34 min. vietos (18 val. 34 min. Lietuvos) laiku.

Praėjus maždaug valandai po starto šis aparatas "atsiskirs nuo "Atlas V" raketos viršutinės pakopos "Centaur". Tuo metu Jupiteris bus už penkerių metų ir 2,8 mlrd. kilometrų kelio", nurodė JAV kosmoso agentūra.

2016 metų liepą "Juno" turėtų įskrieti į orbitą aplink Jupiterį. Zondas skries virš šios dujų milžinės, kurios masė daugiau nei dukart didesnė negu visų kitų Saulės sistemos planetų kartu sudėjus, ašigalių.

Manoma, kad Jupiteris yra pirmoji netoli Saulės susidariusi planeta.

"Juno" turėtų priartėti prie Jupiterio arčiau negu bet kuris kitas NASA kosminis zondas. Jis taip pat taps pirmuoju aparatu, kurio orbita eis virš šios planetos polių, nurodė projekto vyriausiasis tyrėjas Scottas Boltonas (Skotas Boltonas), dirbantis Teksaso mieste San Antonijuje įsikūrusiame Pietvakarių tyrimų institute.

"Jeigu norime sugrįžti atgal į praeitį ir suprasti, iš kur atsiradome bei kaip susidarė planetos - Jupiteris turi (atsakymą) į šią paslaptį", - sakė jis.

1989 metais NASA paleido zondą "Galileo", kuris 1995 metais pradėjo suktis aplink Jupiterį, o 2003 metais buvo nukreiptas į planetos atmosferą ir joje sudegė.

Netoli penktosios planetos nuo Saulės taip pat yra praskrieję kiti NASA kosminiai aparatai, tarp jų zondai "Voyager 1", "Voyager 2", "Ulysses" ir "New Horizons".

Viena iš svarbiausių misijų, kurią turėtų atlikti "Juno" - išmatuoti, kiek Jupiteryje yra vandens, taip pat ar ši planeta "savo centre turi sunkiųjų elementų branduolį, ar ją sudaro vien dujos", sakė S.Boltonas.

Mokslininkai taip pat tikisi daugiau sužinoti apie Jupiterio magnetinius laukus ir Didžiąją raudonąją dėmę - šios planetos atmosferos sūkurį, kuris gyvuoja jau ilgiau nei 300 metų.

"Vienas iš fundamentalių klausimų: kaip giliai siekia Raudonosios dėmes šaknys? Kokiu būdu ji taip ilgai išsilaiko?" - sakė S.Boltonas per praeitą savaitę vykusį šio projekto pristatymą žurnalistams.