Praėjusią savaitę link Saulės nėrė kometa, kurios mokslininkai vėliau nebeišvydo. Panašiu metu Saulė į erdvę išsviedė galingą plazmos pliūpsnį.

NASA skelbia, jog Saulės vainiko masės išvarža užfiksuota, kai tik prie jos priartėjo viena iš Kreutzo kometų, tačiau pabrėžia, kad mokslininkams dar reikia rasti įtikinamų įrodymų, jog Saulės „praryjamos“ kometos ir plazmos pliūpsniai tarpusavyje susiję.

Šiuo atveju kometos žūtis ir plazmos išsiveržimas beveik užtikrintai yra tik sutapimas, nes pliūpsnis užfiksuotas anksčiau, nei kometa prie Saulės priartėjo pakankamai, kad būtų paveikti magnetiniai laukai, teigia specialistai.

Jei tokie plazmos pliūpsniai iš Saulės būna išsviedžiami Žemės kryptimi, jie mūsų planetą gali pasiekti per tris ar keturias dienas ir sukelia magnetines audras.

NASA paskelbtuose vaizduose dėl stebėjimų specifikos raudonu skrituliu pridengtas Saulės diskas pažymėtas baltu apskritimu.

Kaip Saulė praryja Kreutzo kometą, kurių yra šimtai, NASA fiksavo ir pernai. Manoma, kad per ateinančius dešimtmečius prie jos priartės naujas kometų būrys ir toks įvykis pasiūlys dar daugiau įspūdingų vaizdų.